Špinatai: Veislės, Savybės, Naudojimas

1. Špinatai ir jų apibūdinimas

Ar žinojote…kad špinatuose sostinėje Kristlsityje, Teksaso valstijoje, 1937 metais buvo pastatyta skulptūra pagerbiant karikatūristą E. K. Segarą ir jo animacinių filmų personažą Popajų, kuri įtakos dėka špinatų apyvarta, manoma padidėjo net 33 proc.?

Iš špinatų istorijos…..

Špinatų tėvyne laikoma Viduržemio jūros pakrantė, iš kurios kadaise paplito po visą Europą. Šioje žalsvos spalvos daržovėje yra daug chlorofilo su jo branduolio atomu- magniu. Praėjus 8 minutėms po to, kai fotonas (šviesos dalelė) atsiskiria nuo saulės, lapo žaluma šviesos energiją paverčia sveikais angliavandeniais. Šį neregėtai aktyvuojantį procesą špinatai pratęsia ir žmogaus organizme, pavyzdžiui, stimuliuodami kraujodarą.

Augalo šeima: Balandinių šeima (Chenopodiaceae)
Botaninis augalo pavadinimas: Daržinis špinatas (Spinacia oleracea)

Špinatai yra vienmetis augalas, užauginąs gausią lapų rozetę ir 70-80 cm stiebą. Augalo lapai stambūs ir lygiakraščiai. Špinatai yra dvinamiai ir skirtalyčiai: vyriški žiedai sutelkti varpiškose šluotelėse, moteriški (be apyžiedžio) - sukrauti lapų pažastyse. Apvalūs ir ovalūs špinatų lapai sudaro skrotelę. Moteriški augalai vertingesni- turi daugiau lapų, pradeda vėliau žydėti bei po žydėjimo auga toliau.

Liemeninė šaknis mažai įsišaknijusi. Špinatai yra kryžmadulkiai. Baigę žydėti vyriški augalai pagelsta ir nunyksta. Moteriški - brandina sėklas - riešutėlius.

Špinatų tėvyne laikoma Viduržemio jūros pakrantė ir Mažoji Azija, iš kurių kadaise paplito po visą Europą. Manoma, jog ši lapinė daržovė kilusi iš Azijos, Irano, Afganistino ir Kaukazo pakalnių, kur iki šiol auga laukiniai špinatai. Kaip kultūrinis augalas špinatai, visų pirma, pradėta auginti Persijoje, kiek vėliau ir Kinijoje. Europa apie špinatus, kaip daržovę, ilgą laiką nieko nežinojo. Tik viduramžiais špinatai pateko į Ispanijos vienuolių daržus bei iš ten paplito po visą Europą. Špinatai buvo taip gerai įvertinti, jog gavo“daržovių karaliaus“ titulą.
XVIII amžiaus pabaigoje Anglijoje pradėtas maistui auginti kitas špinatų porūšis - naujazelandiškasis špinatas. Jo lapai storesni ir mėsingesni, bet maistine verte jis nėra pranašesnis už paprastąjį špinatą.

Špinatai Lietuvoje auginami nuo XVIII amžiaus vidurio.

Špinatai yra atsparūs šalčiui, jų sėklos pradeda dygti orui sušilus iki +4 º C, Jie ištveria naktines šalnas nuo -5 iki 6 º C. Augimo periodu reikalinga +15 º C. Špinatai karštą ir sausą vasarą greitai pražysta, todėl geriausia juos auginti pavasarį arba rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Augalai visu augimo periodu reiklūs drėgmei.

Špinatai auginami po mėšlu tręštų daržovių ir bulvių. Jie geriausiai auga vidutinio sunkumo, pakankamai drėgname ir nerūgščiame dirvožemyje - dirvožemiui nereiklūs, svarbu, jog jis būtų drėgnas, derlingas ir nerūgštus. Špinatų pH – 6-7,5. Dirvožemis turi būti vidutiniškas azoto kiekis- 45-55 g m². Augalai gali augti nedideliame pavėsyje. Vasaros laikotarpiu špinatai geriausiai auga šviesioje paūksmėje, todėl gerai tinka auginti tarp eilučių. Tokiu būdu sumažėja peraugimo tikimybė. Špinatai lygiai gerai augs ir atviroje saulėje, jeigu dirvožemis išliks drėgnas bei nebus per karštas. Juos galima auginti lysvėje ir induose.

Špinatai sėjami pavasarį, kai tik pradžiūsta dirvožemis, nes pakenčia šalnas. Jų sėklos sėjamos 20-25 cm tarpais tarp eilių ir kas 3-5 cm eilėje. 1 m² reikia 2-4 g sėklų, kurios įterpiamos 2-4 cm gylyje. Daigus galima mulčiuoti 2-3 cm storio mėšlo arba durpių žemės sluoksniu.

Patariama jaunus špinatus retinti.

Špinatų galima pasėti ir vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje. Žiemai uždengti. Špinatų derlių galima rinkti vėlyvą rudenį.

Rudens laikotarpiu gausiai įterpti sodo komposto arba perpuvusio mėšlo- tai padeda ateinančią vasarą sulaikyti dirvoje drėgmę, kuri būtina sveikam augimui.

Špinatų priežiūra: Špinatų sėklas iš karto pasėti tinkamais tarpais, jog vėliau augalų nereikėtų retinti. Sausu oru špinatus reikia laistyti iš anksto pašildytu vandeniu. Augimo laikotarpiu ravėti piktžoles. Esant reikalui sulaikyti drėgmę, mulčiuoti daržo kompostu.

Pagrindinė špinatų problema yra peraugimas: augalas greitai auga, pradeda žydėti bei brandinti sėklas ir darosi nebevalgomas. Špinatai sparčiau perauga karštame ir sausame ore. Prieš sėjant gerai parinkti vietą bei pasirinkti kuo mažiau linkusias peraugti špinatų veisles.

Špinatus puola netikroji miltligė, bet yra daugybė ligai atsparių veislių. Augalus gali užpulti špinatų rūdys- abiem atvejais pažeistus augalus būtina sunaikinti.

Kai augalas turi 6-7 tikruosius lapus, špinatus galima valgyti. Derlius įprastai užauga praėjus 35-40 dienų po daigelių prasikalimo.

Sudygusius špinatus retinti, paliekant tarp augalų 7-8 cm tarpus. Tai viena ankstyviausių lapinių daržovių, lapeliai skinami gegužės- birželio mėnesiais. Vėliau augalas formuoja žiedynus ir jų lapų vertė mažėja. Špinatams esant maždaug 5 cm aukščio, reikia skinti atskirus lapus arba nupjauti visą stiebą, paliekant 2,5 cm virš žemės, jog apželtų.

Kai išauga tinkamo dydžio, pradėti skinti išorinius špinatų lapus- vienu metu galima nuskinti pusę lapų. Taupiau skabyti žiemines rūšis. Siekiant paskatinti špinatų augimą, jų lapus skinti nuolatos.

Špinatų veislės:

‘Rico’ Fi- virusinės ligoms atspari veislė tamsiai žaliais lapais. Šią veislę sėti galima visu auginimo laikotarpiu.

‘Bordeaux’- savitos spalvos ir dantytais lapais greitai užauganti mažųjų špinatų veislė. Ši veislė puikiai tinka norint sulaukti ankstyvo pavasario bei rudens derliaus. Sėjama 5×20 cm tarpais kovą šiltnamiuose arba balandžio pab.-gegužės pr. lysvėse. Šią špinatų veislę galima sėti rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais. Reikia daug drėgmės ir derlingos žemės.

‘Bazaroet’- greitai auganti špinatų veislė (40-60 dienų) bei atspari šalčiui. Ši špinatų veislė sėjama 5×20 cm tarpais. Juos galima šaldyti.

„Avanti RZ“- greitai subręstantys, tinkami auginti šiltnamiuose. Vasaros laikotarpiu sėti lauke- ši veislė atspari netikrajai miltligei.

„Giant Winter“- labai atsparūs ir puikiai tinka žiemos pasėliams.

„Medinia“ – puiki derlinga vasarinė veislė, atspari peraugimui ir miltligei. Ši veislė labai universali.

Špinatuose yra vitaminų A B1, B2, B3, B9, C, D, E, K, P, mineralinių medžiagų (geležies, magnio, mangano, kalcio, kalio, vario, natrio, jodo, ir kt.) folio rūgšties, oksalo rūgšties (rūgštynių rūgštis), amino rūgščių, chlorofilo, biotino, beta karotino, kvercetino, ląstelienos, virškinamųjų baltymų, angliavandenių (dauguma jų sudaro gliukozė, sacharozė, fruktozė).

Špinatų lapuose yra daug karotino, kuris organizme virsta vitaminu A, biotino, niacino, vitamino C, tokoferolo, subalansuoto vario, geležies, kalcio, jodo, oksalo (rūgštynių) rūgšties.

Pastaba: Špinatų sudėtyje geležies ne mažiau nei 3 mg 100 g produkto. Senesniuose špinatų lapuose yra oksalo rūgšties druskų, todėl jų nereikėtų valgyti daug arba į maistą oksalo rūgščiai neutralizuoti reikėtų pridėti kreidos (5 g kreidos- 1 kg špinatų lapų). Špinatų lapuose yra daug nitratų, bet jie susidaro netinkamai juos vartojant arba laikant. Paruoštus špinatų produktus laikant šiltai 24-48 valandas iš nitritų, veikiant specialioms bakterijoms, susidaro nuodingi mūsų organizmui nitratai. Taigi paruoštus špinatų patiekalus reikia laikyti šaltai bei antrą kartą nebešildyti.

Špinatų poveikis: laisvinamasis, raminamasis, antiradicianis, stiprinantis ir valantis organizmą, mažinantis cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, gerinantis širdies ir raumenų veiklą, stiprinantis imunitetą, gerinantis regėjimą ir virškinimą, stimuliuojantis potenciją, stiprinantis kaulus ir dantis, mažinantis kūno svorį, gerinantis kraujodarą, gerinantis žarnyno veiklą, aktyvinantis angliavandenių apykaitą ir padedantis pasišalinti skysčių perteklių iš organizmo.

2. Špinatai ir jų gydomosios savybės

Jau V amžiuje Anglijoje buvo garsūs vienuolių ir abatijų vaistažolių ir prieskoninių žolių daržai. Dažnai prie buvusio vienuolyno sienų ir šiuo metu auga špinatai.

Špinatai – tai puikus skaidulų ir vitamino K šaltinis. Juose gausu tokių mineralų, kaip kalcis, geležis, magnis ir manganas, yra folio rūgšties, tirpaus vitamino B, kuris gerina kognityvinę funkciją. Špinatuose yra daug vitamino A, kuris naudingas akims bei jam giminingų cheminių junginių- beta karotino, zeaksantino ir liuteino. Šioje daržovėje gausu stiprių antioksidantų glikolipidų, kurie stabdo vėžio ląstelių vystymąsi ir dauginimąsi. Kaip minėta, špinatuose yra nemažai vitamino B, manoma, jog kasdieninis bent nedidelio termiškai apdorotų špinatų kiekio vartojimas padeda malšinti depresijos ir neurito (nervų uždegimo) simptomus.

Špinatai yra viena iš pasaulyje labiausiai vertinamų daržovių, garsėjantis vitaminų ir mikroelementų gausa. Juose yra daug geležies, beta karotino ir antioksidanto kvercetino, mažinančio cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat juose gausu ląstelienos, kuri suaktyvina žarnyno peristaltiką ir įvairių medžiagų, kurios stiprina akių audinius ir jų tinklainių ląsteles bei gerina regėjimą.

Špinatai yra puiki daržovė stresų kamuojamiems žmonėms. Jie greičiausiai aprūpina organizmą daugeliu naudingų medžiagų.

Rekomenduojama valgyti špinatus vaikams ir paaugliams, nes jie stimuliuoja kraujo gamybą ir ląstelių augimą. Tai pat juos patartina vartoti ir pagyvenusiems žmonėms, nes daržovėje esančios maistinės medžiagos sulėtina senėjimo procesus.

Taigi, galima išskirti pagrindines špinatų gydomąsias savybės, kurios svarbios kiekvienam žmogui, palaikant tinkamą sveikatos būklę:

■ gydo širdies ir kraujagyslių ligas;
■ gydo arterinę hipertenziją (aukštas kraujo spaudimas);
■ gydo hipotoniją (žemas kraujo spaudimas);
■ gydo plaučių ligas;
■ gydo kvėpavimo takų ligas;
■ gydo bronchitą ir bronchinę astmą;
■ gydo burnos ir gerklės ligas;
■ gydo anginą;
■ gydo kepenų ligas;
■ gydo inkstų ligas;
■ gydo šlapimo pūslės ligas;
■ gydo skrandžio ir žarnyno ligas;
■ gydo gastritą;
■ gerina virškinimą;
■ stiprina ir valo organizmą;
■ gydo odos ligas;
■ gydo kaulų ligas;
■ gydo nugaros negalavimus;
■ gydo raumenų negalavimus;
■ gydo peršalimo ligas;
■ gydo moterų ligas;
■ gydo vyrų ligas;
■ gydo vaikų ligas;
■ gydo kolitą;
■ gydo vidurių pūtimą (meteorizmą);
■ gydo vidurių užkietėjimą (obstipacija);
■ gydo hemorojų;
■ gydo onkologines ligas;
■ stabdo kraujavimus;
■ gerina kraują;
■ gerina kraujotaką;
■ gerina kraujodarą;
■ gydo mažakraujystę (anemija);
■ gydo galvos skausmus (migrena);
■ malšina uždegiminius procesus;
■ malšina skausmus;
■ gydo avitaminozę (vitaminų trūkumas);
■ stiprina imuninę sistemą (imunitetą);
■ aktyvina skydliaukės veiklą;
■ mažina cholesterolio kiekį kraujyje;
■ gydo akių ligas;
■ gydo ausų ligas;
■ gydo kojų ligas;
■ stiprina nagus;
■ gydo dantų ir dantenų ligas;
■ stiprina plaukus;
■ gydo nutukimą.

Pastaba: Nepatartina vartoti špinatų ir jų patiekalų sergant cukriniu diabetu (didina cukraus kiekį kraujyje), kepenų ligomis, kasos ligomis (lėtiniu pankreatitu), tulžies latakų diskinezija, tulžies pūslės uždegimu, glomerulonefritu (abipusė difuzinė imuninė uždegiminė inkstų liga, kai daugiausiai pažeidžiami inkstų audiniai), inkstų akmenlige, sutrikus medžiagų apykaitai (juose esanti rūgštynių rūgštis gali pakenkti organizmui).

Špinatų vertėtų atsisakyti sergantiems inkstų arba šlapimtakių ligomis bei vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems artritu ir kitomis sąnarių ligomis.

Špinatuose yra oksalo rūgšties. Oksalo rūgštis skatina akmenų susidarymą organizme, todėl nepatartina špinatų valgyti sergantiems reumatu, artritu, podagra, inkstų ir šlapimtakių ligomis. Oksalo rūgščiai neutralizuoti galima į juos dėti kreidos arba pieno produktų.

3. Špinatai ir jų gydomieji produktai

Špinatų gydomieji produktai yra sultys, antpilai ir salotos.

Sulčių mišiniai:

6 dalys špinatų sulčių ir 10 dalių morkų sulčių. Gerti po 1 stiklinę 3 kartus per dieną, prieš valgį.
100 g špinatų sulčių, 100 g antaninių obuolių sulčių, 150 g morkų sulčių, 250 g dilgėlių sulčių. Gerti po 50-100 g 3-6 kartus per dieną šių sulčių kokteilio.
180 g špinatų sulčių ir 300 morkų sulčių. Gerti po 100 ml;
90 g špinatų sulčių, 60 g petražolių sulčių, 120 g salierų sulčių ir 210 g morkų sulčių. Gerti po 100 ml;
90 g špinatų sulčių, 120 g salotų sulčių ir 240 g morkų sulčių. Gerti po 100 ml.
3 dalys špinatų sulčių, 7 dalys morkų sulčių, 4 dalys salierų sulčių ir 2 dalys petražolių sulčių;
1 dalis špinatų sulčių ir 2 dalys morkų sulčių.

Daržo tonikas: Pluoštelis špinatų, 1 didelis pomidoras, 2 šparagų ūgliai, 3 salierų ūgliai. Ką tik išspaustos sultys sumaišomos ir išgeriamos.

Antpilai.

Špinatų lapų antpilas: 10 g špinatų lapų įdėti į 1 stiklinę vandens. Gerti po 1/4 stiklinės 3-4 kartus per dieną.

Salotos.

Karšta mišrainė su špinatais: Supjaustyti kubeliais kumpį. Tada nuolat maišant, apkepinti gerai įkaitintoje keptuvėje iki pasidengs traškia plutele. Apkepintą kumpį sudėti į atskirą indą. Į tą pačią keptuvę, kurioje kepė kumpis, įpilti aliejaus. Suberti susmulkintus svogūnus bei pakapinti, kol suminkštės. Paskui įpilti šlakelį obuolių acto, įberti šiek tiek cukraus ir druskos bei truputį garstyčių. Padidinti liepsną ir viską sumaišius gerai pakaitinti. Tada sudėti špinatų lapus ir kaitinti dar minutę, kol špinatų lapai suminkštės. Ši mišrainė patiekiama karšta.

Salotos „Špinatinė palaima“: 150 g špinatų, 150 g rūgštynių, 0,5 stiklinės graikinių riešutų branduolių, 3 skiltelės česnako, nedidelis pluoštelis svogūnų laiškų, 2 valgomieji šaukštai aliejaus, truputėlis obuolių acto, druskos, petražolių ir krapų. Tada špinatų ir rūgštynių lapus išvirti pasūdytame vandenyje, truputį atvėsinti, nukošti ir nuspausti. Padažo pagaminimas: graikinių riešutų branduolius, česnakus, prieskoninius žalumynus ir svogūnų laiškus sugrūsti, kol gausis vienalytė masė. Tada atskiesti karštu virintu vandeniu, kol padažas būtų grietinės tirštumo, įberti druskos, įpilti obuolių acto ir aliejaus. Paruoštą padažą užpilti salotas, papuošti žalumynais ir patiekti.

Špinatų ir obuolių salotos: 100 g špinatų, 1 rūgštus obuolys, 100 g lapinių arba gūžinių salotų, keletas ridikėlių, 1 svogūnas, 1 kietai virtas kiaušinis, aliejus, obuolių acto, druskos, cukraus, šviežių petražolių lapelių, raudonėlio pagal skonį. Tada špinatus bei salotas susmulkinti, obuolį supjaustyti griežinėliais, ridikėlius- skritulėliais, svogūną – žiedais. Šakute sumaigyti virtą kiaušinį bei sumaišyti ingredientus, sudėti į salotinę bei pabarstyti susmulkintais žalumynais.

Špinatai kulinarijoje. Maistui vartojami špinatų jauni sultingi lapai, kurie skinami prieš jiems sužydint, nes sustandėję pasidaro neskanūs.

Špinatų šaknys ir stiebeliai apipjaustomi, gerai nuplaunami, pasūdomi, užpilami trupučiu vandeniu ir patroškinami. Juos galima užšaldyti.

Špinatų lapus galima kelias dienas laikyti šaldytuve.

Vertingiausi yra nedideli, neperaugę špinatų lapai. Jie valgomi žali, virti ir troškinti. Iš špinatų lapų ruošiami padažai, sriubos, tyrelės, salotos, dedama į blynus, omletus ir apkepus. Špinatai tinka ir garnyrams. Jie labai skanūs troškinti su grūstu česnaku- tinkami apkepų įdarams arba su kiaušiniais.

Iš špinatų sėklų buvo kepama duona, o ryškiai žaliomis jų sultimis dažydavo kremus, ledus ir padažus.

Špinatuose yra daug vertingų mikroelementų - patartina juos valgyti po truputį. Kitokiu atveju biologiškai aktyvios medžiagos pradėtų tarpusavyje konfliktuoti- ir organizmas jų nepasisavintų.

XVIII amžiaus pabaigoje Anglijoje pradėtas maistui auginti kitas špinatų porūšis- naujazelandiškasis špinatas. Jo lapai storesni ir mėsingesni, bet maistine verte jis nėra pranašesni už paprastąjį špinatą.

Pastaba: Senesniuose špinatų lapuose yra oksalo rūgšties druskų, todėl jų nereikėtų valgyti daug arba į maistą oksalo rūgščiai neutralizuoti reikėtų pridėti kreidos (5 g kreidos- 1 kg špinatų lapų). Špinatų lapuose yra daug nitratų, bet jie susidaro netinkamai juos vartojant arba laikant. Paruoštus špinatų produktus laikant šiltai 24-48 valandas iš nitritų, veikiant specialioms bakterijoms, susidaro nuodingi mūsų organizmui nitratai. Taigi paruoštus špinatų patiekalus reikia laikyti šaltai bei antrą kartą nebešildyti.

Salotos.

Salotos „Žalioji lysvelė“: 3-4 špinatų lapai, 5-6 salotų lapai, 1 ryšelis rūgštynių, 4-5 pipirnės lapeliai, 2 valgomieji šaukštai kefyro, 2 kiaušiniai, pagal skonį druskos. Tada viską 15-20 minučių pamirkyti šaltame vandenyje, kiaušinius išvirti ir smulkiai supjaustyti. Paskui žalumynus nusausinti švariu rankšluosčiu, stambiai supjaustyti ir salotinėje sumaišyti su kiaušiniais. Paruoštas salotas pasūdyti ir apipilti kefyru.

Salotos su jogurtu ir špinatais: 500 g špinatų, 500 ml jogurto, pagal skonį druskos ir maltų raudonųjų paprikų. Tada špinatus perrinkti, nuplauti ir nuplikyti pasūdytu verdančiu vandeniu. Suminkštėjusius lapus palikti sietelyje nuvarvėti, vėliau stambiai supjaustyti, užpilti jogurtu, esant reikalui, dar pasūdyti ir apiberti maltomis paprikomis.

Šiltos špinatų salotos su graikiniais riešutais: 230 g špinatų, 5 džiovinti pomidorai, 2 valgomieji šaukštai graikinių riešutų aliejaus, 1 raudonas svogūnas, 2 valgomieji šaukštai kapotų graikinių riešutų, druskos ir kalendros. Tada keptuvėje įkaitinti aliejų, sudėti saulėje išdžiovintus, nusausintus pomidorus, špinatus, svogūno griežinėlius, sukapotus graikinius riešutus ir pagal skonį įberti drukos. Paskui kepti maždaug minutę gerai maišant. Datržoves sudėti į salotinę, apibarstyti šviežiomis kalendromis bei patiekti šiltas.

Špinatų tyrė su omletu: 200 g špinatų, 10 g miltų, 5 g sviesto, 100 g pieno, 5 g cukraus ir druskos. Tada špinatus nuplauti, supjaustyti, sužerti į puodą bei svieste truputį patroškinti. Po to juos sukrėsti į karštą pieną, suberti druską, cukrų ir sudėti pakepintus miltus. Gautą masę patiekti su keptu kiaušiniu arba įvynioti į omletą.

Špinatai su varške: Nuplautus ir supjaustytus špinatus užpilti padažu, pagamintu iš varškės, grietinės, krapų, svogūnų laiškų ir druskos.

Pakepinti špinatai (4 porcijos): 280 g šviežių špinatų, 1 smulkiai supjaustyta česnako skiltelė, 1 valgomasis šaukštas pirmojo spaudimo alyvų aliejaus, 1/2 citrinų sultys, druskos, pipirų ir raudonosios paprikos gabaliukų pagal skonį. Tada gerai nuplauti špinatus, sudėti į kiaurasamtį. Paskui dideliame puode įkaitinti aliejų, suberti česnaką bei kepinti kelias minutes, kol pradės minkštėti. Sudėti špinatus paliekant tą truputį vandens, kuris gali būti prikibęs prie lapų, uždengti puodą bei retkarčiais pamaišant kepinti maždaug 3-4 minutes. Užgesinti ugnį kol špinatai tebėra ryškiai žali, pašlakstyti juos citrinų sultimis ir patiekti.

Patiekalo analizė: Kalorijų: 50; viso riebalų: 4 g; sočiųjų riebalų: 0,5 g; natrio: 243 mg; viso angliavandenių: 3 g; skaidulų: 2 g; cukraus: 0 g; baltymų: 2 g.

– Špinatų lapai vartojami švieži. Rekomenduojama špinatų nelaikyti, o vartoti iš karto nuo lysvės, nes yra pavojus špinatų lapuose esančios azoto rūgšties druskoms virsti organizmui kenksmingomis azoto rūgšties druskomis;

– Špinatų nepatartina malti mėsmale, nes tada nukenčia jų specifinės skonio savybės bei išsisklaido valgant didžiulę reikšmę turinčios aromatinės medžiagos;

– Pirkti tik šviežius špinatus. Jeigu špinatai suvytę, juose gali nebūti didžiosios dalies maistingųjų medžiagų. Renkantis špinatus žiūrėti, jog jų koteliai neturėtų geltonumo požymių- būtų labai ryškios žalios spalvos;

– Maistui špinatų lapai skinami jauni ir sultingi, prieš sužydint, nes sustandėję pasidaro neskanūs. Špinatai kaip ir rūgštynės dažniausiai vartojami virti: sriubų ir padažų pavidalu;

– Špinatų šaknys ir stiebeliai apipjaustomi, gerai nuplaunami, pasūdomi, užpilami trupučiu vandens bei patroškinami;

– Špinatuose yra labai vertingų mikroelementų, todėl juos patartina valgyti o truputį. Juos sumaišius su augaliniu aliejumi, virškinimo procesas sulėtėja, todėl pasisavinama daugiau naudingų medžiagų;

– Nenuplautus špinatus reikia laisvai sudėti į plastmasinį krepšelį bei laikyti šaldytuve, daržovių skyriuje. Tokiu būdu jie išbus švieži ir išsaugos savo maistingąsias medžiagas apie keturias dienas. Termiškai apdorotus špinatus suvalgyti per parą. Greitai užšaldytuose špinatuose išlieka daugiau naudingų medžiagų;

– Špinatus apskabyti ir labai gerai nuplauti, nes ant jų dažnai būna susikaupę žemių ir smėlio. Pašalinti pernelyg storus kotelius, jog špinatai vienodai apvirtų (špinatai išverda per 10 minučių) arba apkeptų. Prieš gaminimą špinatų lapus nusausinti. Špinatus geriausia virti garuose ir kuo trumpiau. Vanduo, karštis arba šviesa gali sunaikinti vitaminą C ir B grupės vitaminus;

– Pabandyti galima špinatais pakeisti salotas, gardinti jais lazanijas, makaronus arba picas.