Kastuvu nepakasite: ką daryti, jei jūsų sodo dirva labai kieta?

Paprasti ir veiksmingi būdai, kaip suminkštinti dirvą sode ir kartu ją tręšti.

Kietas dirvožemis sode yra dažna problema. Ją sunku kasti, kartais net kastuvu, daržovės blogai auga, o vanduo sunkiai įsigeria į dirvą. Šiame straipsnyje skaitykite, kodėl žemė sode tampa kieta ir kaip ją suminkštinti.

Žemė labai kieta - ką daryti? 

Žemė gali būti kieta dėl daugelio priežasčių. Kartais pati dirva yra molis, priemolis ar smėlis, kurį reikia kaip nors pagerinti, jei norite augti. Pasitaiko atvejų, kai nepatyrę sodininkai patys priveda dirvožemį prie tokios būklės - tiesiog jį nusausina, nesirūpindami, kad jis būtų pailsintas ar tręšiamas. Tačiau šią problemą galima išspręsti - yra keli būdai, kaip suminkštinti daržo dirvožemį.

Smėliavimas 

Jei jūsų sklypo dirvožemis yra molingas arba priemolis, jį kasdami turite įberti smėlio. Tam imkite rupų upės smėlį, karjero smėlis, deja, netinka - jame daug molio. Kiek smėlio reikia - priklauso nuo dirvožemio tankio. Jei jis labai sunkus, tuomet apie 15 litrų 1 kv. m. Smėlį reikės išbarstyti po paviršių ir rekultivuoti.

Smėlis yra pigiausias variantas, tačiau vietoj jo galima naudoti perlitą, vermikulitą, smulkų žvyrą, dolomito miltus. Perlitas ir vermikulitas ne tik išpurena dirvožemį, bet ir tolygiai prisotina jį drėgmės - sugeria jos perteklių, o paskui atiduoda augalams. Dolomito miltai daro dirvą sveikesnę ir padeda sumažinti rūgštingumą.

Organiniai priedai

Mėšlas, kompostas ir durpės gali būti naudojami kaip dirvos gerinimo priedai. Jie taip pat drėkina dirvožemį ir suteikia augalams papildomų maistinių medžiagų.

Svarbi pastaba: šviežią mėšlą reikėtų įterpti tik rudenį, o ne pavasarį - priešingu atveju nudegs augalų šaknys. Pavasarį dirvą reikia patręšti susmulkintu mėšlu (2,5-3 kg 1 kv. m), kompostu, sumaišytu su durpėmis (2 kibirai 1 kv. m), o tada dirvą rekultivuoti.

Mulčiavimas

Mulčiavimas kilęs iš angliško žodžio mulch, kuris reiškia "uždengimas". Tai reiškia, kad mulčiuoti - tai padengti žemę apsauginiu sluoksniu. Tam tikslui imama sausos nupjautos žolės, šiaudų, medžio žievės ar drožlių ir paskleidžiama 3-8 cm sluoksniu ant paviršiaus. Jos ne tik pagerina dirvožemio struktūrą, bet ir sulaiko drėgmę bei apsaugo nuo piktžolių. Mulčiui supuvus, jis tampa puikiu augalų maistu. 

Vejos maistiniai augalai

Labai populiarus ir veiksmingas būdas išpurenti kietą dirvą ir ją tręšti. Tam sėjama žalioji trąša - augalai su ilgomis ir stipriomis šaknimis, kurie greitai užaugina žaliąją masę. Dažniausiai sėjami rapsai, baltosios garstyčios, dobilai, žirniai, lubinai, rugiai, avižos, facelijos ir aliejiniai ridikai. Šių augalų šaknys išpurena net ir labai kietą dirvą, o patys augalai tręšia dirvą - vėliau juos tereikia iškasti.