Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » » » 2019 » Vasario » 23

Mano kelionė laiku numatyti ateitį

Parašysiu apie savo keliavimą laiku (pasistengsiu viską kuo detaliau paaiškinti). Vieną kartą važiuojant su autobusu iš ekskursijos  su draugu labai įsiplepėjom. Ir aš jam leptelėjau, kad labai paprastai galiu pamatyti ateitį (dabar jau nebe, nes kurį laiką to nebedarau), tai aš jam parodžiau, išmokiau ir tas jam pasitvirtino.

kelionė laiku, keliautojas, nutikimai, atsitikimai, mistinės istorijos

Kitą dieną jis ateiną prie manęs ir sako: – Vietoj to, kad pamatyčiau ateitį sustojau laike. – O tai kaip tu įrodysi?- paklausiau norėdamas įrodymų. – Matai kai užmerkiau akis pro balkoną skrido pūkelis, kai atmerkiau akis jis tiesiog kabėjo ore, vėl užmerkiau akis, tas pradėjo vėl oru plaukti. – O kaip tu tai padarei?- paklausiau jo susidomėjęs – Nesakysiu,- atšovė jis man. – Tu neturi kitos išeities kaip man pasakyti, juk aš tau irgi pasakiau kaip matyti ateitį,- atšoviau jam atgal -Na gerai… – numykė jis.

Savaitės bėgyje man niekas nesigaudavo, o jis man kiekvieną dieną pranešdavo kaip laiką sustabdydavo ar pasukdavo priekin, o man kaip nesigauna taip nesigauna (na vieną kartą gavosi, atsukti minute). Po kelių mėnesiu taip ir užsimiršom apie tai.

Taigi dabar nepamenu koks buvo metų laikas, bet jei nemeluoju tai ruduo nes mokykloje buvo paskelbtas karantinas, bet kol buvo karantinas aš vėl pasibandžiau tuos dalykus – nieko, bet viskas man dar buvo prieš akį, mat kai vieną dieną sėdėjau prie kompiuterio ir užmečiau akį į laikrodį jis rodė 17:30 ar maždaug tiek (viską prisimenu miglotai ir ne detalę į detalę).

Žinai toks jausmas būna kai lyg ir pasigeri ar nemiegi ilgai ir būni tarp trankios muzikos ir tavo smegeninę išpurto ir tampi tarsi miegodamas, bet blaiviai mąstydamas? Jei žinai lengvai suprasi jei ne tenkinkis ką suraizgiau bandydamas kuo detaliau aprašyti.

Tą sekundę ar minute man taip buvo, bet dar ir sutriko orientacija, kai tas jausmas dingo vėl žvilgteliu laikrodin 16:45 „ech…“- pagalvojau. Pala, pala 16:45?! O Dieve mano! Negalėjau patikėti savo akimis! Greitai paskambinau draugui ir pranešiau žinią, tas lyg ir nustebęs, lyg ir ne, irgi pasidžiaugė: – Tu atsukai atgal? – Jo,-atsakiau - Aš tai į priekį visą laiką atsuku. Štai tokia mano istorija.

Atsiuntė: Gasparas

Parašyk savo pasakojimą ir tu. Pasidalink juo su paranormal.lt skaitytojais. Rašyti straipsnį

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomonėmis su kitais.
avatar