Paprastoji garšva (Aegopodium podagraria) Ir Liaudies receptai

Garšva (Aegopodium) - salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis. Gentį sudaro 4 rūšys. Tai daugiametės žolės su 2 ar 3 kartus plunksniškai skaldytais lapais. Lietuvoje auga viena šios šeimos augalų rūšis -paprastoji garšva (Aegopodium podagraria), kuri paplitusi visoje šalyje ir laikoma labai įkyria piktžole.

KONE NEIŠNAIKINAMOS

Paprastosios garšvos išlenda vienos pirmųjų atšilus žemei pavasarį ryškiai žaliais karpytais lapeliais. Šiltą 2019-2020 m. žiemą jaunų garšvų lapelių pasirodė jau sausio mėnesį. Garšvų stiebas tuščiaviduris, su briaunuotomis vagelėmis, užauga iki 50-120 cm aukščio, žiedynas gana didelis, turi apie 15-20 maždaug vienodo ilgio stipinų. Paprastosios garšvos žydi gegužės-rugsėjo mėnesiais, dideliais, skėčio formos žiedynais. Labai sparčiai plinta vegetatyviniu būdu, šakniastiebiais - šliaužiantis baltas šakniastiebis nuolat leidžia naujas atžalas. Todėl kastuvu sukasdami žemę garšvų iš dirvos lengvai neišnaikinsime, ginantis nuo jų kasant žemę reikia išrinkti net smulkiausias šakneles, antraip tik padauginsim.

Šis labai gajus augalas veši pakelėse, pakrūmėse, patvoriuose, lapuočių miškuose, greitai plečiasi ir nustelbia žemesnę augaliją. Mėgsta vidutinio drėgnumo, trąšų dirvožemį, auga tiek saulės atokaitoje, tiek šešėlyje. Esama ir dekoratyvinių garšvų rūšių, kurios nėra tokios vislios, tačiau natūralioje gamtoje tokių neišvysime.

Pavadinimas kildinamas iš graikiškų žodžių ožka ir koja, nes augalo apatiniai šoniniai lapeliai panašūs į ožkos pėdą, lotyniškasis podagraria nusako jo panaudojimą, mat nuo seno garšvos gelbėdavo žmones nuo podagros, kuri paprastai buvo kilmingųjų, turtuolių liga.

VAISTINĖ ŽALIAVA

Sodininkų ir daržininkų keikiamos ir sunkiai išnaikinamos paprastosios garšvos pasižymi stipriomis vaistinėmis savybėmis. Vaistams naudojami garšvų lapai ir šaknys. Teigiama, kad garšvų lapų cheminė sudėtis yra artima žmogaus kraujo sudėčiai. Juose labai daug imuninę sistemą stimuliuojančio vitamino C, provitamino A, kuris yra nepakeičiamas akims, obuolių ir citrinų rūgšties, svarbių mikroelementų: mangano, vario, geležies, titano, boro baltymų, pektinų. Garšvų lapuose yra eterinių aliejų, kumarinų ir kalcio, be kurio nesusidaro kaulinė medžiaga.

Garšvų lapus galima rinkti nuo ankstyvo pavasario iki birželio vidurio, o šienaujamuose vietose jų atolą - iki pat rudens, kol jie dar žali. Kadangi šie augalai dažniausiai veši gausiais sąžalynais, rinkti labai lengva. Sudėtingiau yra tinkamai išdžiovinti garšvų lapus, nes jie greitai ima šusti. Dėl to džiovinant būtina parinkti labai gerai vėdinamą vietą be tiesioginių saulės spindulių ir paskleisti garšvų lapus labai plonu sluoksniu, džiūstančius dažnai pavartyti arba džiovinti specialioje džiovykloje.

Garšvų šaknis galima kasti augalui peržydėjus, geriausia - vėlai rudenį arba anksti pavasarį. Iškastos šaknys kruopščiai nuplaunamos, supjaustomos nedideliais gabalėliais ir džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje 3-4 dienas, vėliau - orkaitėje ar specialioje džiovykloje maždaug 45-50 laipsnių temperatūroje. Tinka vartoti 2 metus.

LIAUDIES MEDICINOJE IR OFICIALIOJOJE

Garšvų lapai nuo labai senai naudoti gydyti podagrai, todėl šis augalas buvo labai gerbiamas vienuolynų vaistažolių sklypeliuose. Liaudies medicinos žinovai teigia, kad garšvos valo kepenis, kraują, padeda organizmui atsikratyti šlakų, pagerinti medžiagų apykaitą, jomis gydo reumatą, artritą, šlapimo pūslės, žarnyno sutrikimus, mažina kraujo spaudimą, varo šlapimą. Garšvų lapų kompresus galima dėti ant vabzdžių sugeltų vietų, jais malšinami ir sąnarių skausmai. Tvirtinama, kad karštų garšvų lapų kompresas padeda net nuo sėdimojo nervo uždegimo. Garšvų lapų sultimis įtrinamos skaudamos vietos sergant radikulitu, reumatu ir podagra, įvairiais uždegimais. Teigiama, kad garšvos pasižymi lengvomis raminančiomis savybėmis, pagerina plaukų, nagų ir dantų būklę. Garšvos naudingos sergant inkstų, šlapimo pūslės, kvėpavimo takų, skrandžio ir žarnyno ligomis, taip pat norint išvalyti kepenų toksinus, gerina virškinimą.

Oficialioji medicina pripažįsta, kad garšvų preparatai padeda nuo uždegimų, pasižymi diuretiniu poveikiu, lengvomis raminančiomis savybėmis, gelbsti nuo avitaminozės, padeda palaikyti virškinimo sistemos funkciją, normalizuoti druskų apykaitą, pagerinti skrandžio ir žarnyno darbą. Garšvos padeda nuo lėtinio vidurių užkietėjimo, naudingos nutukusiems žmonėms. Jų dedama į vaistažolių mišinius, skirtus palaikyti medžiagų apykaitai ir kasos, kepenų, tulžies pūslės funkcijoms, organizmo medžiagų apykaitai, kraujotakai ir kraujagyslių būklei, kraujo valymo procesui gerinti. Palaiko kaulų ir sąnarių funkciją, stiprina kojų venas, valo organizmą.

IR MAISTUI

Anksti pavasarį, iki pražystant, garšvų lapai naudojami ir maistui žali ar termiškai apdoroti kaip ir kitos lapinės prieskoninės daržovės. Jų skonis primena morkų ir petražolių, vėliau skonis aitrėja, lapai kietėja, tampa kartoki, stiprėja vidurius laisvinantis poveikis. Galima išsispausti šviežių garšvų sulčių, jas maišyti su kitų pavasarinių augalų sultimis - suteiks organizmui vitaminų, mineralų ir kitų vertingų medžiagų, energijos. Garšvų galima įpjaustyti į salotas, sriubas, žaliuosius kokteilius, padažus, naudoti užte-pėlėms ruošti. Žalieji kokteiliai iš banano, saujos garšvų ir obuolio ar apelsino yra vienas iš maistingiausių gėrimų rytais prieš pusryčius ar vietoj jų.

Norint visą vasarą valgyti garšvų lapus, jų sąžalyną reikėtų retkarčiais nušienauti, nes pražydusios ir peržydėjusios garšvos maistui nebetinka.

Pastaruoju metu šį augalą labai vertina žaliavalgiai kaip puikiai papildantį jų maisto racioną. Galima garšvų lapus ir šaldyti, rauginti bei džiovinti žiemai kaip vaistą ir maistą. Džiovintų garšvų milteliai naudojami kaip prieskonis.

LIAUDIES RECEPTAI

Vitamininis gėrimas

Anksti pavasarį spaudžiamos jaunų garšvų lapelių sultys. 1-5 valgomuosius šaukštus jų įpilkite j stiklinę vandens ir gerkite. Gėrimą galima paskaninti ir šaukštu medaus. Iš pradžių patariama pradėti nuo vieno valgomojo šaukšto, palaipsniui didinti iki 5. Po trijų savaičių pajusite daugiau energijos, pagerės savijauta.

Rimtam gydymui sultis patariama skiesti vandeniu 1:1 ir gerti iki ketvirtadalio stiklinės su arbatiniu šaukšteliu medaus 3
kartus per dieną.

Garšvų sultys išoriškai rekomenduojamos mažinti skausmui sergant podagra, artritu, radikulitu, rože, įvairiomis odos ligomis. Jomis tepamos ir įtrinamos skaudamos vietos.

Virškinimo sistemos funkcijai palaikyti

2 valgomuosius šaukštus garšvų lapų užplikykite stikline verdančio vandens, palaikykite šiltai 10-15 min, nukoškite. Gerkite po trečdalį ar pusę stiklinės 3 kartus per dieną, geriau prieš valgį.

Tinka ir nuo inkstų, ir šlapimo pūslės ligų.

Sąnarių judrumui palaikyti

Kompresai

1. Šviežius garšvų lapelius sumalkite, gautą košelę dėkite ant lininio ar medvilninio audinio, tada - ant skaudamos vietos. Uždenkite polietilenu ir apriškite šiltu vilnoniu šaliku ar kitokiu audiniu.

2. Galima daryti garšvų lapų kompresus. Šviežius ar džiovintus garšvų lapus užplikykite verdančiu vandeniu, kad vos apsemtų, pavirkite kelias minutes ant silpnos ugnies, palaikykite 10-15 min., kol atvės. Tada nuspauskite ir dėkite ant lininio ar medvilninio audinio ir ant skaudamos vietos, uždenkite polietilenu, apriškite šiltu vilnoniu šaliku ar kitokiu audiniu. Dar geriau pasidaryti tinktūros. Kompresus patariama papildyti ir vaistine arbata.

3. 2 valgomuosius šaukštus susmulkintų džiovintų garšvų lapų užpilkite 1 stikline karšto vandens, pavirinkite vandens vonelėje 15 min., vėliau leiskite atvėsti. Nukoškite, nuspauskite ir pripildykite virinto vandens iki 1 stiklinės. Patariama gerti po trečdalį ar pusę stiklinės 3 kartus per dieną, geriau prieš valgį.

4. Sumaišykite lygiomis dalimis paprastųjų garšvų, didžiųjų dilgelių, pelkinių vingiorykščių, šilinių viržių žolės, didžiųjų varnalėšų šaknų ir bruknių lapų. 1-1,5 valgomojo šaukšto žolelių užplikykite 1,5 stiklinės verdančio vandens, palaikykite šiltai 2 vai., nukoškite, nuspauskite. Gerkite šiltą po pusę stiklinės tris kartus per dieną.

Garšvų šaknų tinktūra

Išdžiovintas ir kavamale sumaltas šaknis užpilkite spiritu (70 laipsnių) santykiu 1:12, uždarykite ir palikite, kad pritrauktų, 14-15 dienų tamsioje vietoje, nuolat pajudinkite. Nukoškite ir laikykite tinktūrą tamsioje vietoje. Naudoti patariama skaudamiems sąnariams, raumenims trinti, kompresams daryti.

Liaudies medicina garšvų tinktūrą naudoja kaip priemonę nuo nutukimo. Esą tinktūra gerai padeda ir sergant poliartritu, podagra, radikulitu, reumatu, patempus sausgysles.

Nuo odos ligų

3 arbatinius šaukštelius susmulkintų garšvų užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 2 valandoms, kad pritrauktų, nukoškite. Patariama gerti po puse stiklinės 4 kartus per dieną prieš valgį, kiek stipresniu antpilu tinka plauti pažeistas vietas.

MAISTUI

Raugintos garšvos

Jaunus lapelius sudėkite į puodą, pabarstykite druska (5 kg lapų apie 125 g stambios druskos), paslėkite. 1-2 dienas palaikykite kambario temperatūroje, paskui išneškite į vėsesnę vietą ar sudėkite į stiklainius ir į šaldytuvą. Valgykite kad ir rytojaus dieną. Skoniui ir maistingumui pagerinti galima kilogramui garšvų lapų pridėti 50-100 g dilgėlių lapų. Tiks prie įvairių užkandžių, pirmųjų ir antrųjų patiekalų - suteiks pikantiško skonio, vitaminų, mineralų ir kitų vertingų medžiagų.

Garšvų užtepėlė

Po ketvirtį stiklinės saulėgrąžų, moliūgų ar sezamų seklų, sauja garšvų, 2-3 mažieji pomidorai, puse svogūno, po arbatinį šaukštelį balzamimo padažo ir kario, po ketvirtį arbatinio šaukštelio druskos ir Kajeno paprikų. Dekite ingredientus į trintuvą ir susmulkinkite iki vientisos konsistencijos. Šaldytuve laikykite iki 2-3 paras. Jei šios itin maistingos užtepėlės lieka daug, sušaldykite šaldiklyje, naudokite kaip padažą salotoms, patiekalams gardinti. Šarmina ir maitina organizmą.