Persekiotojas iš anapus

Sveiki. Noriu jums papasakoti tai, kas mane kankina ir neduoda ramybes iki šiol, dėl ko negaliu gyventi normalaus gyvenimo… Taigi, pradėsiu nuo pradžių.

Nuo gimimo gyvenau sename name, kurį statė mano senelis (jo tarp gyvųjų jau nebebuvo kai gimiau). Visame name buvo iškabintos įrėmintos mano mirusių giminaičių ir šeimos narių nuotraukos (jie visi buvo pašarvoti mūsų namuose). Tai buvo mano močiutes sumanymas, kuri pyko jei tik užsimindavo mano tėvai dėl nuotraukų nukabinimo.

Aš jausdavausi nejaukiai namuose dėl to, ypač naktį, bijodavau miegoti viena, todėl eidavau į pirmą aukštą miegoti pas močiute. Močiutes kambaryje kiekvieną naktį girdėdavau spintos girgždėjimą, bet ji mane ramindavo, kad nieko ten nėra. Kai paaugau miegodavau viena, jokių garsų negirdėjau ir miegojau viena. Sulaukiau paauglystes, maištavau kaip ir daugelis paauglių. Bet vieną dieną viskas pasikeitė, mano močiutę ištiko insultas ir po kelių dienų ji mirė…

Jaučiausi siaubingai, niekaip negalėjau su tuo susitaikyti, sapnuodavau ją kiekvieną naktį. Bet sapnai buvo kraupus, sapnuose ji ant manęs rėkdavo, pykdavo, kviesdavosi kartu eiti, o aš nuo jos bėgdavau. Visi tie košmarai tęsėsi maždaug du metus, su laiku viskas aprimo, jaučiausi geriau.

Tėvai nukabino visas nuotraukas su mirusių giminaičių atvaizdais. Gyvenom ramiai iki to laiko, kol neprasidėjo tikrieji realūs košmarai.. Tėvai nuėjo anksti miegoti, o aš pasilikau salione žiūrėti televizoriaus, bet pirmame aukšte išgirdau tylius žingsnius ir šnabždėjimą, paskui girdėjosi šnabždant ne vienas balsas, namuose apart manęs ir tėvų daugiau nieko nebuvo.

Aš apimta panikos nubėgau pas tėvus ir viską pasakiau, tačiau tėtis tik nusijuokė ir pasakė, kad susapnavau besėdėdama prie televizoriaus, bet aš tada buvau budraus proto. Kitą dieną pasikviečiau pusseserę į svečius, kad ji pasiliktų per naktį. Mes ėjome miegoti į pirmame aukšte esantį kambarį prie virtuvės, nes mano kambaryje nesutilpom į vienvietę lovą. Pasišnekėjusios nusprendėme eiti miegoti, aš jau snaudžiau, bet staiga išgirdau triukšmą virtuvėje, tai buvo įrankių tarkšėjimas, girdėjosi arbatinuko cypimas, daug balsų ir juokas…

Mūsų kambario durys buvo senos ir pilnai neužsidarydavo, todėl matėsi, kad virtuvėje dega šviesa. Man pasidarė bloga, aš jaučiausi lyg surakinta, iki šiol nesuprantu kodėl nepažadinau pusseserės. Ryte viską pasakiau tėvams, jie vėl nepatikėjo. Viskas nurimo, buvo ramu du metus, sulaukiau pilnametystės, tėvams buvo sunku su darbais, todėl jie nusprendė išvykti dirbti į užsienį.

Kadangi man buvo likę vieni metai mokytis dar vidurinėje, turėjau likti gyventi tuose namuose. Kai tėvai išvyko, dažnai nakvodavo pas mane geriausia mano drauge. Tačiau ramaus gyvenimo nebebuvo. Einant link durų, jos atsidarydavo ir trenkdavo mano draugei per galvą, dingdavo jos vienas batas. Kartais kai kartu miegodavom ir aš prabusdavau, matydavau, kad ji atsimerkusi, stiklinėmis akimis žiuri į lubas ir kažką kalba. Kai jai tai papasakodavau, ji nieko neprisimindavo.

Kartais ji vidurį nakties tiesiog stovėdavo atsimerkusi ir žiūrėdavo į mane. Mane tai siaubingai gąsdino, ji taip pat išsigando kai tai jai papasakojau. Dažnai eidavom nakvoti į jos namus, nes bijojom pasilikti pas mane, jos namuose būnant tokių jos “lunatikavimų“ nebuvo.

Baigusi mokslus išvažiavau studijuoti į Vilnių, džiaugiausi kad pagaliau paliksiu tą namą. Tačiau išvykusi ramybes neturėjau, dažnai sapnuodavau tą namą, kad jame vaikštau, kad tvarkausi. Beveik kas naktį jį sapnavau. Gyvendama Vilniuje pakeičiau tris gyvenamas vietas, bet visur girdėdavau žingsnius, ypač prie mano lovos. Jausdavausi sekama, ir dabar tas pats. Jei prabundu naktį, dažnai matau žmogaus su apsiaustu šešėlį, jis slenka pro šalį nuleidęs galvą, bet tada toks jausmas, kad kažkas man užspaudžia gerklę ir aš negaliu pratarti nė žodžio.

Dienos metu taip pat jaučiu lyg kažkas man spaustų gerklę. Taip pat naktimis jaučiu, kaip kažkas man liečia plaukus, pakelia kaldrą. Toks jausmas lyg kažkas iš anapus yra čia, ir kažko iš manęs nori, tik aš nežinau ko. Labai bijau tokių dalyku, todėl kalbėtis su tuo kas mane persekioja bijau. Labai norėčiau susisiekti su žmonėmis kurie patyrė kažką panašaus, norėčiau sužinoti kaip jus kovojate su tokiais reiškiniais. Ačiū

Atsiuntė: Samanta

Parašyk savo pasakojimą ir tu. Pasidalink juo su paranormal.lt skaitytojais. Rašyti straipsnį