Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal »

Ežiuolė
Ežiuolės pasižymi antimi-krobinėmis ir uždegimą slopinančiomis savybėmis, stiprina imuninę sistemą, stimuliuoja limfinę sistemą. Jose gausu vitaminų A, C ir E, mineralų: magnio, mangano, kalio, natrio ir kitų. Visi šie elementai stiprina imunitetą, gerina medžiagų apykaitą, padeda kovoti su alergijomis, mikrobais ir virusais, slopina organizme uždegimus.
Garšva
Augalas subrandina labai daug sėklų ir šakniastiebių pumpurų, todėl greitai dauginasi. Išnaikinti labai sudėtinga, nes garšvų šaknys užima didžiulį plotą. Soduose ir daržuose paprastosios garšvos yra įkyrios, sunkiai išnaikinamos piktžolės, keliančios daug rūpesčių sodininkams. Tačiau suvokę, koks tai vertingas ir maistingas augalas pavasarį, daugelis į garšvas žiūrėtų gerokai atlaidžiau.
Kiaulpienė
Kiaulpienė gerai žinomas augalas, kuris turi daug gydomųjų savybių. Todėl, jis buvo naudojamas, kaip vaistas tūkstančius metų, dėl įvairių ligų ir sveikatos problemų. Šis nuostabus augalas gali išvalyti kepenis nuo toksinų, stimuliuoja tulžies gamybą, reguliuoja cholesterolį ir gydo alergiją.
Kiaulpienė

Nemažai Kinijoje apsilankiusių turistų pasakoja apie neįprastas salotas su kiaulpienių šaknimis saldžiarūgščiame padaže. Šiose salotose yra kepenis stiprinančio inulino, apetitą gerinančių ir žarnyno spazmus malšinančių medžiagų. Skirtingai nuo salotų, kurias galima paruošti tik pavasarį, salotas su kiaulpienių šaknimis galima ruošti ištisus metus.

Kiaulpienė

Kiaulpienės, ko gero, labiausiai paplitusios piktžolės sodyboje, kurias labai sunku išnaikinti, nes jų šaknys yra labai gilios ir tvirtos. Tačiau ir kiaulpienių šaknys yra vertinga gydomoji žaliava.

Dil­gė­lė

Dil­gė­lių la­pai ir stie­bas apau­gę smai­liais dil­gi­na­mai­siais ir pa­pras­tais plau­ke­liais. Dil­gi­na­ma­jam plau­ke­liui pa­lie­tus odą ir nu­lū­žus, iš jo iš­si­ski­ria la­še­lis skruz­džių rūgš­ties, ku­ri ir nu­de­gi­na odą. Skruz­džių rūgš­tis – tai la­kus skys­tis, ku­ris grei­tai iš­ga­ruo­ja džio­vi­nant. Jo ne­lie­ka ir ver­dant.

Jonažolė

Jonažolės - nereiklūs augalai, auga pievose, sausuose retuose miškuose, pamiškėse, pievose, šlaituose, pagrioviuose. STOP! Jonažolių preparatų negalima vartoti esant padidėjusiam kraujospūdžiui. Vartojant reikia vengti ultravioletinių spindulių, nesikaitinti saulėje.

Sidabražolė
Sidabražolė su trimis auksiniais žiedeliais žaliame fone pavaizduota Onuškio seniūnijos herbe. Aprobuojant šį heraldikos simbolį akcentuota, kad sidabražolės garsėja plataus spektro gydomosiomis savybėmis, jos žinomos ne vieną amžių. Šis augalas - vienas svarbesnių kupoliavimo žolynų, kuriems būdavo teikiama ypatinga reikšmė, priskiriama net ir magiškų savybių.
Kiaulpienė
Apie naudingas kiaulpienės savybes buvo žinoma jau labai seniai. Dar Avicena rekomendavo šį augalą kaip gydomąją priemonę, padedančią sergant daugeliu ligų. Šiuolaikiniai specialistai visiškai sutinka su senovės gydytoju, juk pienė iš tiesų turi unikalią sudėtį.
Saulėgrąža

STOP! Saulėgrąžų aliejų patariama naudoti siekiant suaktyvinti baltymų ir angliavandenių apykaitą, pagerinti atmintį, tačiau piktnaudžiavimas juo gali padaryti žalos skrandžiui ir plonajam žarnynui.

Plautė
Plautė (Pulmonaria). Tai agurklinių (Boragiraceae) šeimos augalų gentis. Pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio pulmon - plaučiai. Genčiai priklauso žoliniai augalai, apaugę liaukiniais plaukeliais ir turintys šliaužiantį šakniastiebį.
Kiaulpienė
Apie naudingas kiaulpienės savybes buvo žinoma jau labai seniai. Dar Avicena rekomendavo šį augalą kaip gydomąją priemonę, padedančią sergant daugeliu ligų. Šiuolaikiniai specialistai visiškai sutinka su senovės gydytoju, juk pienė iš tiesų turi unikalią sudėtį.
Aviža
Ji priskiriama prie miglinių (Poaceae) šeimos augalų genties. Senovėje avižos augo kaip piktžolės, vėliau žmonės jomis pradėjo šerti gyvulius, o augalo maistinė vertė buvo pripažinta kur kas vėliau. Dabar jos yra svarbi sėjamoji kultūra, ypač paplitusi teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Labiausiai paplitusios yra bizantinės avižos (Avena byzantina) ir sėjamosios avižos (Avena sativa). Yra išvesta daug avižų veislių. Pagal grūdo spalvą avižos skirstomos į baltąsias, geltonąsias ir juodąsias, yra daug pereinamųjų tipų.
Žemuogė
Žemuogė (Fragaria). Tai erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis, kurioje yra apie dvidešimt savaiminių natūralių rūšių, keturios hibridinės ir daug išvestų veislių. Lietuvoje savaime auga trijų rūšių: aukštoji, arba miškinė (Fragariamoschata), šlaitinė (Fragariavesca) ir paprastoji (Fragariaviridis) žemuogės.
Dobilas

Tai pupinių (Fabaceae) Faboideae pošeimio augalų gentis, kurios pavadinimas kilo iš lotynų kalbos žodžių tres ir folium - trys ir lapas. Tai vienmečiai ir daugiamečiai žoliniai kryžmadulkiai augalai su stačiais ar kylančiais bei gulsčiais stiebais ir trilapiais lapais.

« 1 2 ... 4 5 6 7 »