Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal »

Dil­gė­lė

Švelni kaip šilkas, kandanti kaip vilkas dilgėlė dažnai laikoma tvarkos mėgėjų priešu. Tačiau šie augalai turi daug kalio, kalcio, magnio, vitaminų A, B, E, K, organinių rūgščių, todėl vartojami medicinoje, kosmetikoje, ekologiškai auginant daržoves, iš jų ruošiamos arbatos.

Kartusis kietis (pelynas)

Astrinių šeimos, kiečių genties augalas. Gentį sudaro apie 250 rūšių. Lietuvoje auga 11 rūšių, dažniausiai – paprastieji kiečiai ir kartieji kiečiai, vienas nuo kito jie skiriasi lapų spalva. Karčiojo kiečio visa antžeminė dalis apaugusi sidabriniais plaukeliais, todėl augalas atrodo šviesiai pilkas.

Mėlynės

Sveikata ir uogos. Mėlynės - lot. Vaccinium myrtillus - tai daugiametis krūmokšnis arba puskrūmis, užaugantis iki 50 cm aukščio. Apatinėje dalyje sumedėjęs, viršutinėje – žolinis. Lapai ovalūs, elipsiški arba kiaušiniški, kraštai smulkiai dantyti. Sveikiausios uogos, kuo naudingos mėlynės, mėlynių nauda sveikatai, kokių vitaminų yra mėlynėse, mineralai mėlynėse, kodėl verta valgyti mėlynes, kaip atrodo mėlynės, mėlynės akims, mėlynės gerina regėjimą, Mėlynės žemina kraujospūdį.

Paprastoji kraujažole

Vaistažolės. Liaudiški patarimai kaip gydytis Paprastaja kraujažole. Paprastoji kraujažolė liaudies medicinoje, Paprastaja kraujažole, liaudiški patarimai gydant ligas, kaip išgyti, netradicinė medicina.

Paprastasis erškėtis
Erškėčių vaisiai renkami nuo rugpjūčio pabaigos iki žiemos. Tačiau prasidėjus šalčiams askorbininės rūgšties vaisiuose kiek sumažėja, atšildžius sušalusius vaisius, jos lieka dar mažiau. Surinktos uogos tuoj pat džiovinamos daržovių džiovyklose, krosnyse arba orkaitėse 80—90°C temperatūroje, nesudeginamos. Vaisiai paskleidžiami plonu sluoksniu ant sieto ir sudedami į dar karštą orkaitę arba krosnį. Džiovinti baigiama, kai suspaustų rankoje vaisių odelė sutrūkinėja (blogai išdžiovinti vaisiai rankoje glamžosi).
Kiaulpienė
Gastrito, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, kolito ir dažno vidurių užkietėjimo gydymas 1 valgomąjį šaukštą sausų susmulkintų kiaulpienių šaknų užpilkite 1 stikline šalto virinto vandens. leiskite nusistovėti per naktį. Šio antpilo pusė valandos prieš valgį patariama gerti po 1/4 stiklinės 4 kartus per dieną. Antpilu patariama gydyti gastritą, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, kolitą ir dažną vidurių užkietėjimą. Šis antpilas taip pat veiksmingai gerina pablogėjusį apetitą.
Kiaulpienė
Naudingosios kiaulpienių šaknų savybės Kiaulpienių šaknyse gausu žmogaus organizmui naudingų medžiagų: kalcio, kalio, geležies, fosforo, magnio, vario, seleno, cinko vitaminų - A, B, C ir E. Kiaulpienių šaknyse taip pat yra karotino, glikozidų, flavonoidų, polisacharidų, inulino, cholino, sacharozės, organinių rūgščių ir kt. Pagal baltymų kiekį kiaulpienių šaknys gali konkuruoti su avižomis, kviečiais ir kitomis grūdinėmis kultūromis.
Smėlyninis šlamutis
Gydomaisiais tikslais renkami šlamučių žiedynai, geriausia – tik pražydę, sausą giedrą dieną. Nevisiškai pražydę, taip pat baigiantys žydėti graižai netinka, nes juose būna mažiau veikliųjų medžiagų. Graižai nukerpami su 1 ar 2 cm ilgio stiebais. Džiovinami sausoje, nuo saulės apsaugotoje, gerai vėdinamoje patalpoje arba ne aukštesnės kaip 30–35 laipsnių temperatūros džiovykloje. Vartoti tinka trejus metus.
Dil­gė­lė
Dilgėlės vienas naudingiausių mūsų krašto laukinių augalų. Jų lapuose gausu angliavandenių, baltymų ir riebalų, todėl jos maistingesnės ir vertingesnės už daugumą daržovių.
Juoduogis šeivamedis
Juoduogiai (Sambucus nigra) šeivamedžiai pražysta gegužės - birželio mėnesiais. Gydymui juoduogio šeivamedžio žiedus reikia skinti birželio - liepos mėnesiais, kai jie būna prasiskleidę, bet dar nebyra. Juodauogio šeivamedžio žiedynuose yra glikozido sambunigrino, cholino, organinių rūgščių (valerijono, acto, obuolių, kavos ir kitų), flavonoidų (kempferolio, kvercetino, rutino, cikloartenolio ir kitų).
Mėtos
Mėtos - ypač seni gydomieji augalai, pasižymintys specifiniu kvapu. Teigiama, jog yra apie 30 mėtų rūšių ir dešimtys jų porūšių. Mėtos gali būti dirvinės, sodo, garbanotosios, pelkinės, japoninės, pipirmėtės, kvapniosios ir t.t. Visos mėtų rūšys lengvai skiriasi chemine sudėtimi, išvaizda ir kvapu. Mėtose esantis eterinis aliejus skleidžia malonų, gaivinantį ir raminantį aromatą.
Dil­gė­lė
Nors dilgėlė dažniau vadinama piktžole nei vaistažole, vis dėlto ši ankstyvą pavasarį prasikalanti žolelė – itin daug gydomųjų savybių turintis augalas. Dilgėlės lapuose gausu vitaminų C, K, B1, taip pat karotino, baltyminių medžiagų, gliukozido urticino, chlorofilo, geležies druskų, kalcio, kalio, fitoncidų, pantoteno rūgšties, skruzdžių rūgšties (pastaroji kaip tik ir sukelia dilginimo efektą). Tokia turtinga cheminė sudėtis leidžia dilgėles plačiai naudoti liaudies medicinoje.
Sidabražolė

Įstabios šios žolės savybės ir ne vienos kartos patirtis leidusi M. Gudaitienei daugelį metų tuo pačiu augalu, tiesa, skirtingai paruoštu, sėkmingai gydyti skirtingas ligas. „Degsnyje, – sakiusi M. Gudaitienė, – yra apie 80 procentų jodo – taip sakė pas mane atvykę ir šią žolę tyrę mokslininkai. Be to, čia, Kazlų Rūdos apylinkėse, degsnys auga gausiausiai Lietuvoje – tam čia idealios sąlygos. Ko gero, nėra tokios ligos, kuriai gydyti degsnys nebūtų pagalbininkas.“

Paprastasis erškėtis

Erškėtuogės liaudies medicinoje naudojamos nuo seno. Pagal vitamino C kiekį šios uogos yra lyderės. Vaisiuose vitamino C 10 kartų daugiau negu juoduosiuose serbentuose ir 50 kartų daugiau, negu šios medžiagos yra citrinose. Toks didelis vitamino C kiekis padeda organizmui sveikti peršalus.

Dobilas
Išdžiovinkite, per sietą nusijokite dobilų, paprastųjų trūkažolių ir vaistinių medetkų lapus. Virdami sriubas, šį mišinį į jas suberkite iki virimo pabaigos likus 5-10 minučių.
« 1 2 3 4 5 6 7 »