Vienoje "Pfizer" vakcinos COVID-19 dozėje yra daugiau kaip 200 mlrd. DNR fragmentų, kurie gali įsiterpti į žmogaus DNR ir sukelti vėžį

Daugybė laboratorinių tyrimų dabar patvirtina, kad "Pfizer" COVID-19 mRNA vakcina yra labai užteršta plazmidine DNR. Naujausia analizė parodė, kad vienoje "Pfizer" vakcinos dozėje paprastai būna daugiau kaip 200 mlrd. DNR fragmentų. Šie DNR fragmentai gali įsiterpti į skiepijamo asmens DNR ir sutrikdyti onkogenų ir navikų slopinimo genų raišką. Šis DNR užterštumas turi vėžinių padarinių milijonams žmonių, kurie buvo manipuliuojami, kad dalyvautų šiame biologinio ginklo eksperimente.

Dr. Phillip Buckhaults, vėžio genomikos ekspertas, neseniai kalbėjo apie savo išvadas Pietų Karolinos senato Sveikatos ir aplinkos kontrolės departamento (toliau - DHEC) ad hoc medicinos reikalų komitete.

Buckhaultsas yra biochemijos ir molekulinės biologijos mokslų daktaras; jis tiria, kaip genai sukelia vėžį. Jis ir jo komanda specializuojasi svetimų DNR dalių aptikimo vietose, kur jos gali įsiterpti arba trukdyti sveikai genetinei raiškai.

"Pfizer" vakcina yra užteršta plazmidine DNR. Joje yra ne tik mRNA, bet ir DNR gabalėlių." Pietų Karolinos senato komitete sakė profesorius Buckhaultsas. Vienas iš jo kolegų iš Kolumbijos (Pietų Karolina) miesto, kuriam jis vadovavo, vakcinacijos programos ištraukė "Pfizer covid-19" vakcinos buteliukus. Profesorius Buckhaultsas sekvenavo visą tų buteliukų DNR. Jis buvo nustebęs, kad apskritai pamatė kokią nors DNR. Jis sakė: "Galima tarsi išsiaiškinti, kas tai yra ir kaip ji ten pateko, ir aš esu šiek tiek sunerimęs dėl galimų pasekmių tiek žmonių sveikatai, tiek biologijai."

Vienoje "Pfizer" vakcinos COVID-19 dozėje yra daugiau kaip 200 mlrd. DNR fragmentų, kurie gali įsiterpti į žmogaus DNR ir sukelti vėžį.

"Ši DNR gali integruotis ir greičiausiai integruosis į ląstelių, kurios buvo transfekuotos vakcinos mišiniu, genominę DNR", - perspėjo jis. Jo teigimu, ši DNR gali būti priežastis, dėl kurios po skiepijimo žmonėms pasireiškia širdies veiklos sutrikimai ir autoimuniniai priepuoliai.

"Mes nuolat tai darome laboratorijoje: paimame DNR gabalėlius, sumaišome juos su lipidų kompleksu, koks yra "Pfizer" vakcinos sudėtyje, užpilame ant ląstelių ir daug jo patenka į ląsteles. Daug jo patenka į tų ląstelių DNR ir tampa nuolatine ląstelės dalimi."

Pasak Buckhaultso, ilgalaikė DNR integracijos rizika yra vėžys. "Tai taip pat labai reali teorinė vėžio rizika kai kuriems žmonėms ateityje. Priklausomai nuo to, kurioje genomo vietoje atsiduria ši svetima DNR dalis, ji gali nutraukti naviko slopintojo veikimą arba aktyvuoti onkogeną."

DNR pokyčiai taip pat gali būti perduodami ateities kartoms. Kadangi DNR išlieka šimtus tūkstančių metų, pasak Buckhaultso, "DNR pokyčiai gali išlikti".

"Pfizer" mokslininkai žinojo apie DNR užterštumą ir bandė jį susmulkinti bei paslėpti

Prof. Buckhaultsas sakė, kad daugumą "Pfizer" vakcinose esančios DNR sudarė apie 100 bazių porų. Kai kurios buvo nuo 500 iki 5000 bazių porų ilgio. Dydis neturi reikšmės, nes bet kuris iš šių fragmentų gali įsiterpti į žmogaus genomą. "Jūsų genomo rizika priklauso tik nuo to, kiek dalelių yra", - sakė jis. "Visos šios mažos DNR dalelės, esančios vakcinoje, [suteikia] daug daug tūkstančių galimybių modifikuoti paskiepyto žmogaus ląstelę."

Buckhaultsas sakė, kad dalelės yra labai mažos, nes gamybos proceso metu jos buvo susmulkintos. "Gabalėliai yra labai maži, nes gamybos proceso metu jie buvo susmulkinti, siekiant, kad jų neliktų - tačiau iš tikrųjų jie padidino genomo modifikavimo pavojų", - sakė jis.

Kai Buckhault'o komanda sudėjo visus DNR fragmentus atgal į vieną visumą, jiems pavyko nustatyti šaltinį. Susmulkinta DNR yra iš plazmidės, vadinamos Agilent, kurią gamina Kalifornijoje įsikūrusi gyvybės mokslų bendrovė "Agilent Technologies, Inc.".

Pasak Buckhault komandos, "Pfizer" naudojo šią plazmidę, kad į ją klonuotų spyglių baltymus. Po to plazmidė maitinama RNR polimeraze, kad galėtų replikuoti mRNR. Vykstant šiam procesui, ši mRNR uždaroma į lipidų nanodaleles, kurios įšvirkščiamos į ląsteles, kad mRNR ir DNR užkratas būtų efektyviai pristatyti.

Buckhaultsas sakė: "Jie [Pfizer-BioNTech] nesugebėjo pašalinti DNR prieš tai, kai tai padarė". Nors "jie šiek tiek stengėsi ją susmulkinti... visi šie maži plazmos gabalėliai pateko į RNR". Buckhaultsas sakė, kad "aišku kaip dieną, kas įvyko, vien iš teismo ekspertizės, atliktos pažvelgus į DNR seką".

Buckhaultsas sakė, kad paskiepytus žmones galima ištirti, ar svetimos plazmidės DNR galiausiai integravosi į jų genomą. Nors daugumą nepageidaujamų vakcinos poveikių sunku įrodyti, ši integracija palieka pėdsaką, kurį vėliau galima aptikti. Tokio DNR užteršimo pasekmės yra pražūtingos žmonijai ir ateities kartoms.