Pavasarinis tręšimas: ką rinktis?

Jei augalai skursta, gero derliaus nelaukite. Norint gauti – reikia ir duoti. Po žiemos atsigaunantys ir vegetuoti pradedantys augalai bus stipresni ir gyvybingesni, jeigu papildysite reikalingomis maisto medžiagomis. Svarbu nesuklysti ir nepersistengti. Užauginsite sveiką derlių, jei išlaikysite pusiausvyrą: papildomai dirvožemį prisotinsite humuso, naudosite tikslią mineralinių ir organinių trašų normą.

Dr. Elena SURVILIENĖ

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentė

Šaknys reikalauja puoselėti dirvožemį

Pirmas braškių tręšimas – dar iki žydėjimo.

Pirmasis ir svarbiausias veiksnys, užtikrinantis gerą augalų augimą ir gausų derlių, – dirvožemis. Jis turi būti humusingas, turtingas maistinių medžiagų, geros struktūros, pasižymintis geromis tiek biologinėmis, tiek fizinėmis, cheminėmis savybėmis.

Dirvos derlingumą, t. y. kiek dirva turtinga augalui prieinamomis maisto medžiagomis, gali parodyti ir paprasti lauko augalai.

Jei dirva nepakankamai derlinga, į pagalbą reikia pasitelkti trąšas. Vidutiniškai trąšos turi iki 40–50 proc. įtakos derliui.

Pravartu žinoti, iš kurių mitybos elementų susidaro augalų racionas. Jie suskirstyti į grupes:

• struktūriniai (organiniai) elementai, kuriuos augalai gauna iš oro ir vandens, – anglis (C), vandenilis (H), deguonis (O);
• pirminiai (makro-) makroelementai – azotas (N), fosforas (P), kalis (K);
• antriniai (mezo-) elementai – kalcis (Ca), magnis (Mg), siera (S);
• mikroelementai – boras (B), cinkas (Zn), manganas (Mn), molibdenas (Mo), geležis (Fe), varis (Cu);
• funkciniai – natris (Na), vanadis (Va), kobaltas (Co), chloras (Cl), silicis (Si).

Azoto, fosforo, kalio augalai sunaudoja nemažus kiekius – kilogramus. Sieros, kalcio, magnio augalams reikia šimtais gramų. Mikroelementų ir kitų medžiagų pakanka nuo kelių dešimčių iki kelių gramų, bet tai nerodo, kad jie mažai svarbūs augimui ir vystymuisi.

Išduoda augalo išvaizda

Asiūkliai rodo menką dirvos derlingumą.

Mitybos trūkumo požymiai dažniausiai pasireiškia lapų spalvos ir formos pakitimais. Negaudami pakankamai maisto medžiagų, augalai prasčiau auga, žydi, dera, praranda estetinę išvaizdą. Kad kompensuotumėte trūkumą, naudokite trąšas.

Jų pasiūla tikrai didelė: specialios trąšos vejai, spygliuočiams, žydintiems ir dekoratyviesiems augalams, sodo, daržo augalams, bulvėms, braškėms ir t. t. Galite rinktis organinės kilmės, kompostines trąšas, paukščių ir gyvulių mėšlo granules, mineralines trąšas, vienanares ir kompleksines, kontroliuojamo tirpumo (kitaip vadinamas ilgo veikimo) trąšas, su įvairiais biologiškai aktyviais priedais: huminėmis rūgštimis, jūros dumblių ekstraktais ir kitais biostimuliatoriais, birias, skystas ir kt. Svarbu parinkti reikalingas ir teisingai, laiku jas panaudoti.

Vertingesnės yra kompleksinės trąšos, kurių sudėtyje mitybos elementai parenkami taip, kad augalai būtų sveiki, intensyviai augtų, aktyviai vyktų fotosintezė – nuo to ir priklauso būsimas derlius. Su šiomis trąšomis augalai gaus visų jiems reikalingų elementų.

Paprastai ant pakuočių nurodyta trąšų sudėtis ir rekomendacijos, kada ir kokiomis normomis tręšti augalus. Jei dirva humusinga ir turtinga organinėmis medžiagomis, mineralinių trąšų normas galima mažinti trečdaliu ar net perpus.

Geriausias laikas tręšti

Žalioji trąša garstyčios – aplinkai draugiškas produktas, kuris papildo dirvą organinėmis medžiagomis, padedančiomis atkurti humusą.

Kada pradėti tręšti, priklauso nuo šilumos lauke: kai dienomis oro temperatūra siekia apie 10 °C, naktį baigiasi dažnos šalnos, kai augalai prabunda ir pradeda vegetaciją.

Po žiemos sodo dekoratyviniams augalams tinkamiausios kompleksinės trąšos, kuriose yra azoto, fosforo, kalio ir mikroelementų. Azoto junginiai skatina augalų antžeminės dalies: spyglių, ūglių augimą, fosforas skatina šaknų vystymąsi, kalis padidina augalų atsparumą ligoms, greitina žaizdų gijimą, augimą.

Svarbu rinktis trąšas be chloro, nes šios medžiagos daugelis augalų nemėgsta.

Nuo aplinkos ir dirvožemio sąlygų priklauso, kaip augalai pasisavins maistines / mineralines medžiagas. Žemoje ir aukštoje temperatūroje mineralinės medžiagos sunkiau įsisavinamos. Optimali įsisavinimo temperatūra – apie 20 °C. Taip pat svarbus dirvos drėgnumas. Drėgnesnėje dirvoje trąšos įsisavinamos geriau. Jeigu gana ilgai nėra ir nebus lietaus, patręšus augalus reikia juos palaistyti.

Nuolat girdime akcentuojant azoto svarbą augalams pavasarį: jis skatina augimą, užtikrina vystymąsi ir sveiką išvaizdą. Kai trūksta azoto, augalai būna silpni, lapai ir spygliai ima geltonuoti, augalas tampa geibus ir paliegęs.

Dar pavasarį augalams reikalingas kalis, fosforas, kalcis, kurie užtikrina šaknų formavimąsi, sutvirtina augalų audinius, padeda formuotis pumpurams, suteikia sodrią spalvą ir padidina augalų atsparumą ligoms, kenkėjams.

Anksti pavasarį pirmiausia reikia fosforo, kad augalas suformuotų šaknis, pradėtų normalią vegetaciją. Šis periodas, atsižvelgiant į metus ir augalą, užtrunka iki 2–3 savaičių.

Ankstyvam vaismedžių, vaiskrūmių, vejos, sodinamų šiltnamio augalų ar įrengiamų gėlynų tręšimui patartina rinktis trąšas, kuriose didesnis kiekis fosforo ir kurios papildytos augalams svarbiausių mikroelementų. Fosforas būtinas šaknų sistemai atnaujinti po žiemos, naujų šakniaplaukių augimui. Į trąšų tirpalą galima įmaišyti ir huminių ar aminorūgščių, kad pagerintumėte natūralias augimo sąlygas. Šių medžiagų jau gali būti trąšų sudėtyje, tada papildomai dėti nereikia.

Vėliau, kai šaknys jau normaliai funkcionuoja, augalų poreikis azoto trąšoms padidėja. Tuomet ir vertėtų tręšti azotu. Nepiktnaudžiauti, nes turi išlikti pusiau­svyra, vien tik šia trąša negalima apsiriboti. Kuo sparčiau medelis ar kitas augalas auga, tuo daugiau reikia azoto ir kitų elementų.

Trąšų poreikis skirtingas

Mineralinės trąšos sustiprins daržo augalus.

Daržo žemei pagal galimybes rinkitės organines trąšas, kompostus, įterpdami durpių arba vejos mulčio. Svarbu palaikyti didelį humuso kiekį. Pagrindiniai elementai telkiasi humuse ir organikoje. Įterpiant komposto gali nereikėti mineralinių azoto trąšų.

Azoto skirtingoms kultūroms reikia nevienodai: daugiau – kopūstams, porams, burokėliams, mažiau – morkoms, bulvėms, nedaug – svogūnams, braškėms. O salotoms, ridikėliams jų reikės mažiausiai. Nepamirškite, kad visoms daržovėms (ir braškėms) būtinas kalis ir fosforas.

Tręšdami vaismedžius, trąšas berkite ne vienoje vietoje, o tokiu plotu, kokį užima vainikas, nes paprastai tokį patį plotą užima ir pagrindinės šaknys. Paskui rekomenduojama palieti, kad jos iš karto ištirptų, o augalas gautų pakankamai maistinių medžiagų. Kitas būdas – trąšas ištirpinti vandenyje ir palieti augalus jau paruoštu tirpalu.

Taupiau trąšos naudojamos, kai beriamos lokaliai lysvėje ar sodinimo duobutėje, o ne visame plote. Taip tręšiama sodinant bulves, daržovių daigus, vaismedžius, vaiskrūmius, jurginus, rožes ir kitas daugiametes gėles: trąšos beriamos į padarytas sodinti duobes ir panašiai.

Pirmais metais pasodintų dekoratyvinių augalų tręšti nereikia, o antraisiais ir trečiaisiais paprastai tręšiama 3–4 kartus per metus. Daugiausia maisto medžiagų gėlėms ir dekoratyviniams augalams reikia tuo laikotarpiu, kai jie sparčiausiai auga.

Lubinai gali smarkiai pagerinti dirvožemį.

Ten, kur auga daržinės žliūgės, vienamečiai laiškeniai, dilgėlės, smulkiažiedės galinsogos, karpažolės, balandos, notrelės – dirva labai derlinga arba derlinga. Mažą dirvos derlingumą rodo dirvinės smilguolės, dirviniai ridikai, ramunės, kvapiosios gardūnytės, asiūkliai, ganykliniai kiškiagrikiai, takažolės.