Kada už įsigytą nekokybišką augalą galime prašyti grąžinti pinigus?

Buitinę techniką ar kitus prietaisus esame įpratę pirkti su garantija. O ar norėtumėte įsigyti medelį ar krūmą tokiomis sąlygomis? Vis dėlto, tik išskirtiniais atvejais galima iš pardavėjo prašyti susigrąžinti pinigus už nekokybiškus sodinukus ar nepilnai suteiktą informaciją apie jų auginimą. Visai neseniai nuskambėjo garsioji „palmių byla“, kai už pajūryje neišgyvenusias palmes pardavėjai buvo teismo įpareigoti ne tik grąžinti pinigus klientei, bet ir padengti jų tvarkymo išlaidas.

Kada kaltas pardavėjas?

Šio mėnesio pradžioje Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl vartojimo ginčo ir padarė išvadą, kad palmes pardavęs verslininkas iki augalų pardavimo neįvykdė jam tenkančios pareigos tinkamai ir laiku suteikti visą būtiną, teisingą bei išsamią informaciją apie palmių auginimą ir priežiūrą. Paprastai sakant, palmių pardavėjas nenurodė visos informacijos, kad žiemą, temperatūrai nukritus žemiau 25 laipsnių, palmėms reikalinga speciali įranga – apšildantys kabeliai. Dėl to medžius pardavusiam verslininkui gali tekti atlyginti patirtus pirkėjų nuostolius.

Nors šį teismo verdiktą dar bus galima skųsti Aukščiausiajam Teismui, ši tema sužadino dideles diskusijas sodininkų grupėse socialiniuose tinkluose. Vieni stojo ginti palmes įsigijusių verslininkų šeimos, kuriai nebuvo suteikta išsami informacija apie jų auginimo vingrybes, kiti piktinosi, kad grąžinti pinigus prašoma nepagrįstai. Esą Lietuvoje žiemą nušąla net rožės, obelys ir niekas už tai garantijos iš pardavėjų neprašo. „Savaime suprantama, kad įsigytas augalas gali ir neišgyventi. O palmės tikrai ne mūsų kraštų augalas. Tad kam rizikuoti, o po to verkšlenti“, – socialiniuose tinkluose rašė šią istoriją stebėję sodiečiai.

Taigi, kaip yra iš tiesų? Kada galima prašyti pardavėjo atsakomybės už įsigytą augalą?

Šią istoriją sekę Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) specialistai VL patikino, kad panašių nusiskundimų dėl prastai augančių augalų ar dėl jų neprigijimo ir nudžiūvimo sulaukia retai, o dažniausia pretenzijų priežastis – negauta išsami informacija apie augalo priežiūrą. Teisės aktai nustato verslininko pareigą prieš sudarant vartojimo sutartį aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Taip pat privalu išdėstyti informaciją apie pagrindines prekės savybes. Įrodyti, kad informacija vartotojui yra suteikta, tenka verslininkui. Pastarasis, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius. Tokiu atveju vartotojas turėtų raštu kreiptis į pardavėją ir išdėstyti savo pasirinktą reikalavimą. Jei ginčo taikiu būdu išspręsti nepavyksta, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Nors Lietuva yra maža, klimatas regionuose pas mus skiriasi. Nesvarbu, perkate vaiskrūmį, medelį ar gėles, žvilgtelkite į hidrometeorologų sudarytą žemėlapį, kuris leis tiksliau suprasti, kokioje zonoje gyvenate ir kokie augalai tinkami auginti. Tie sodinukai, kurie gali puikiai augti ir žiemoti Palangoje, tikėtina, pražus Zarasuose.

„Nagrinėdama vartojimo ginčus, susijusius su vartotojų įsigytais augalais, VVTAT kreipiasi išvados ir į Valstybinę augalininkystės tarnybą. Dažniausiai kilę ginčai buvo sprendžiami vartotojo naudai, nes verslininkas turi įstatyminę pareigą įrodyti, jog, prieš įsigyjant augalą, vartotojui buvo suteikta visapusiška ir išsami informacija apie augalo sodinimą bei jo priežiūrą“, – akcentuoja VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Milda Deimantė.

Pažiūrėkite į sodinuko šaknis

Vilniaus universiteto botanikas dr. Darius Ryliškis sutinka, kad garsiai nuskambėjusi „palmių byla“ davė neblogą pamoką egzotinių augalų pardavėjams, o kartu ir pirkėjams, kurie turės atidžiau įsivertinti, ar augalas išgyvens jų kieme. Jo teigimu, pardavėjas negali nuslėpti svarbių, žinomų auginimo detalių ir sąmoningai neinformuoti pirkėjo – galima laukti pretenzijų.

Pasak jo, darbuojantis VU Botanikos sode taip pat teko susidurti su nesąžiningais pardavėjais, kurie pardavė pasiligojusius sodinukus su per silpna šaknų sistema. Jo manymu, patyrę pardavėjai tokios sodinamosios medžiagos neturėtų išleisti iš medelyno, nes tai yra jų darbo brokas. „Tokiu atveju pardavėjas turi grąžinti pinigus, nes tai paslėptas brokas. Vizualiai nematai sodinuko šaknų, retas, kuris jas tikrina, nors teoriškai tai reikėtų daryti“, – pataria patyręs botanikas.

Jis taip pat pabrėžia, kad garantija sodinamiems augalams suteikiama itin retais ir išskirtiniais atvejais. Pardavus augalą, jo priežiūra privalo rūpintis naujas jo šeimininkas, o pardavėjui privalu papasakoti apie auginimo sąlygas ir subtilybes. „Suteikti garantiją augalui – neteisinga pardavėjo atžvilgiu, nes labai daug lemia tolimesnė jo priežiūra“, – tikina dr. D.Ryliškis.

Tikrinkite atšiaurumo zonas

Dar vienas svarbus niuansas renkantis sodinukus – atšiaurumo zonos. Nors Lietuva yra maža, klimatas regionuose pas mus skiriasi. Nesvarbu, perkate vaiskrūmį, medelį ar gėles, žvilgtelkite į hidrometeorologų sudarytą žemėlapį, kuris leis tiksliau suprasti, kokioje zonoje gyvenate ir kokie augalai tinkami auginti. Tie sodinukai, kurie gali puikiai augti ir žiemoti Palangoje, tikėtina, pražus Zarasuose.

„Vis dėlto, noriu pabrėžti, kad atsparumas šalčiui nėra vienintelis kriterijus, kuris lems, ar augalas sėkmingai peržiemos. Pastebiu, kad VU Botanikos sode apšąla ne tik pietiniai, bet ir šiaurinių zonų augalai. Labai svarbu yra tai, kaip augalas spėja užsigrūdinti iš rudens. Tai lemia lietingų, saulėtų dienų skaičius rudenėjant, taip pat ar šalčiai atėjo staiga, ar palaipsniui. Visi šie faktoriai lemia augalo užsigrūdinimą. Tam tikrais atvejais mūsų klimatas yra mažai nuspėjamas, todėl dėl žuvusio augalo pardavėjo kaltinti ne visuomet reikia. Taigi, pardavėjas negali nuslėpti jau žinomų ir prognozuojamų faktorių, pavyzdžiui, kad augalas nemėgsta užmirkimo, nepakelia šalčio ir t. t.“ – užtikrina dr. D.Ryliškis.

Garantijos, kad augalas nesirgs, nėra

Panašios nuomonės laikosi ir Klaipėdos krašte įsikūrusio medelyno „Megaplantas“ Komercijos direktorius Andrius Galuška. Jis sako, kad per visą jų darbo istoriją buvo pasitaikę keli atvejai, kai pirkėjai konsultavosi su jais dėl neprigijusių medelių. Buvo atvejis, kai pasodintas medis po kelių metų pradėjo nykti, todėl teko ieškoti aiškintis, kas atsitiko. Tačiau klausimai išspręsti taikiai, be skundų rašymo ar teismų. Medelyno atstovas pripažįsta, kad visą informaciją apie augalus galima suteikti ir raštu, ir žodžiu, bet tai nereiškia, kad duotomis rekomendacijomis klientai visuomet vadovaujasi – dažnai neatsižvelgiama į jų atšiaurumo zoną arba parenkama netinkama augavietė.

„Žmogus perka gyvą organizmą – augalą. Juk ir nusipirkus žiurkėną jį reikia maitinti, prižiūrėti. Kas tuomet bus kaltas, jei gyvūnėlis neišgyvens – šeimininkas ar pardavėjas? Žinoma, pasitaiko atvejų, kai augalas neprigyja, nes pasitaiko įvairių ligų, kenkėjų. Tačiau, vėlgi, kaip aš galiu duoti garantiją, kad augalas nesusirgs? Prieš renkantis augalą, visada reikia atsižvelgti į tai, ar jis tinkamas augti tam tikroje zonoje. Pavyzdžiui, platanų mes nerekomenduojame auginti Vilniaus, Kauno apylinkėse, nes ten jis gali nušalti. Mes visuomet klientus žodžiu įspėjame, kad augalas gali būti neatsparus šalčiui. Taip pat visuomet reikia parinkti ir tinkamą augavietę. Mes galime viską pasakyti nuo A iki Ž, kaip auginti ir prižiūrėti, bet jeigu, tarkime, rododendrą žmogus pasodins tiesiai ant saulės – iš jo nieko neliks“, – įsitikinęs A.Galuška. Jis pabrėžia, kad medelyno specialistai gali padėti išrinkti augavietę augalams ir konkrečioje vietoje. Tiesa, už tokią paslaugą reikia papildomai mokėti.

Specialistai egzotikos nerekomenduoja

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas, VILNIUS TECH profesorius Gintaras Stauskis įsitikinęs, kad kvalifikuotam ir gerai savo darbą išmanančiam kraštovaizdžio architektui net į galvą nešautų žmonėms siūlyti jų kieme suprojektuoti vietą palmėms ar kitiems egzotiniams augalams. Jo įsitikinimu, mūsų klimatas nėra tinkamas tokiems augalams, todėl ir klientai be reikalo nėra klaidinami, o jei tokius lūkesčius užsakovas ir išsakytų, patyręs specialistas turėtų informuoti apie būsimas rizikas.

„Jau senokai kraštovaizdžio architektai kuria tvarius projektus. Ne viskas, kas žalia, yra tvaru. Verta pasvarstyti, ar labai tvaru kiekvieną savaitgalį pjauti žolę su vejapjove. Taip yra išskiriama daugiau CO², keliamas triukšmas, gaištamas laikas. Dėl to mes orientuojamės į natūralius, Lietuvos klimato sąlygoms tinkamus sprendimus, kuriems reikia mažiau priežiūros, yra didesnės garantijos, kad augalai prigis ir vešės“, – užtikrina G.Stauskis.

Pateikia informaciją raštu

Kaip žinia, užėjus dideliems šalčiams gali nušalti ir prie mūsų klimato tarytum jau prisitaikę augalai (rožės, rododendrai, hortenzijos ir kt.), todėl ar neatsiranda priekaištų kraštovaizdį kuriantiems specialistams po jų idėjos įgyvendinimo? Pašnekovas sako, kad nusiskundimų iš kolegų nėra girdėjęs. Anot jo, labai svarbu atsižvelgti, iš kokio regiono atkeliauja sodinimo medžiaga, sodinukai, kokių jie veislių ir kaip jie prisitaikę prie vietos, kur jiems skirta augti, klimato sąlygų. Taip pat svarbu, kad kartu neatkeliautų ir dirvožemyje gyvenantys parazitai, kad šaknų sistema būtų gerai išsivysčiusi ir augalai nesirgtų ar kitaip nebūtų nusilpę.

„Toliau viskas priklauso nuo to, kaip augalas pasodinamas, kaip jam sekasi įleisti šaknis, kaip jis prižiūrimas, t. y. ar jis liejamas, tręšiamas ir t. t. Parengę kraštovaizdžio projektą visuomet pateikiame informaciją apie suplanuotus želdinius (medžius, krūmus, žoles ir kt.), jų savybes, nurodome, kaip teisingai prižiūrėti“, – apie pateikiamą plačią informaciją kraštovaizdžio projekte pasakoja Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas prof. G.Stauskis. Be to, jei klientas pageidauja, kraštovaizdžio architektas prižiūri projekto įgyvendinimą.

Jis sako žinantis atvejų, kad kai kurie kolegos, klientui kviečiant, net lankosi įrengtuose objektuose keletą metų, konsultuoja užsakovą, kaip geriau prižiūrėti įrengtus želdinius, kad visas kompleksas įgautų projekte sumanytą pavidalą.

Valstietis.lt