Rugpjūtį atiduodame duoklę daugiametėms gėlėms

Rugpjūtis – idealus laikas pasirūpinti nužydėjusiomis daugiametėmis gėlėmis. Jas galite perkelti, dauginti ar papildomai tręšti. Tačiau atliekant persodinimo darbus svarbus ne tik kastuvas ir darbo pirštinės – pasiruoškite natūralių dezinfekcinių priemonių ir prieš iškasant augalus pasidomėkite, kur koks augalas mėgsta augti. Nuo persodinimo sėkmės priklausys, ar gėlės ateinančiais metais toliau dovanos ryškiaspalvius žiedus.

Nebijokite dalinti

Patyrusi gėlių augintoja Sandra Stanislavičė sako, kad rugpjūtis – puikus laikas bijūnams persodinti ir dauginti. Pasak jos, patyrę bijūnų augintojai juos iškasa, dalija ir persodina maždaug kas septyneri metai. Tokiu būdu bijūnai atsinaujina ir vėliau žydi didesniais, gausesniais žiedais. „Nereikia bijoti jų perkelti ar skaldyti. Viską padarius teisingai, vėliau galima džiaugtis gausiu jų žydėjimu“, – akcentuoja pašnekovė.

Jei norite iškasti ir perkelti bijūnus, pirmiausia nukirpkite arba aštriu peiliu nupjaukite jų lapiją. Pašalinus lapus, galima ruoštis kasimo darbams. Bijūnų šaknys gana plačiai išsidėsčiusios. Bijūnai šaknis įleidžia gana giliai, maždaug į metro gylį, ir pasklinda pusantro metro plote, todėl reikia pradėti kasti maždaug metro spinduliu nuo jų kero.

„Būna, kad 20 metų augusį bijūną prisireikia iškasti. Tam patarčiau turėti gerą kastuvą ir nemažai kantrybės, nes jų šaknų sistema didelė ir galinga. Pasitaiko, kad iškasti iškart nepavyksta, atkasama tik jo dalis. Tada tiesiog jo dalį tenka atkirsti. Taip vietoje vieno krūmo su daug žiedų turėsite du, tris ar net keturis bijūnus su stambiais žiedais. Nuopjovas būtinai dezinfekuokite, nes kitu atveju gali pradėti plisti žaizdos. Tam puikiai tinka anglis (galite paimti gabalėlį iš šašlykinės ar židinio). Anglimi patrinkite sužeistas vietas. Taip pat dezinfekcijai tinka ir pelenai. Užpilkite juos ant bijūnų, leiskite šaknims ir jų žaizdoms nudžiūti. Jei namuose neturite nei anglių, nei pelenų, vaistinėje įsigykite angliuko, jodo ar briliantinės žalumos“, – prieš persodinant bijūnus pasirūpinti po dalinimo atsiradusių žaizdų dezinfekcija ragina ji.

Panaudokite senas vinis

Prieš persodinant bijūnus, gerai apsvarstykite jų tolimesnę augimo vietą. Ne paslaptis, kad bijūnai mėgsta gerą, kompostinę žemę, todėl persodinimo duobę reikia atitinkamai paruošti. Pasak S.Stanislavičės, jeigu namuose vyrauja smėlis ar priesmėlis, geriausia iškasti didesnę duobę, į dugną primesti plytgalių. Tai padės sulaikyti vandenį sausringesniais metais. Tuomet reikia įberti kompostinės žemės, pelenų (maždaug litrą), nes jie išsiskirs fosforą, kuris itin reikalingas žiediniams pumpurams.

„Jeigu turite, į duobę įmeskite iš krosnies su pelenais likusių surūdijusių vinių. Jos natūraliai išskiria geležį, kuri tinka bijūnams. Krūmai puikiai ją pasisavina ir ateityje neserga chloroze. Taip pat sakoma, kad dėl geležies bijūnų žiedai būna ryškesni, gražesnės spalvos“, – sodinimo duobės „receptu“ dalijasi S.Stanislavičė.

Nei per giliai, nei per aukštai

Toliau seka itin atsakingas darbas – kero sodinimas. Bijūną į žemę sodinkite taip, kad jų žiediniai pumpurai po žeme būtų ne žemiau negu 3–5 cm. Net jeigu juos įkišite vos keliais centimetrais žemiau, labai tikėtina, kad kitąmet bijūnų žiedų neišvysite ir galvosite, ką padarėte ne taip.

„Iš tiesų net viską padarius teisingai, bet bijūną įsodinus per giliai, nesulauksime žiedų. Atrodytų, bijūnas labai stiprus krūmas, tačiau jam reikia palikti santykinai nedaug vietos iki paviršiaus. Tačiau jei pasodinsite per aukštai – pumpurai nušals. Daug kas sako, kad bijūnai normaliai pradeda žydėti trečiais pasodinimo metais. Turiu nemažai patirties su bijūnais, atrodo, gerai juos pasodinu, bet buvo atvejis, kai žiedų laukiau tris metus... Kitą kartą nutiko taip, kad žiedų išvis nesulaukėme. Iškasiau sodinuką ir pamačiau, kad lietus, sniegas žiedinius pumpurus nugramzdino keliais centimetrais giliau. Supratau, kad ten jis niekada nepražys, todėl iškasėme ir suradome kitą vietą“, – patirtimi dalijasi daugiamečių gėlių augintoja.

Puolė grybinės ligos

Ji pasakoja girdinti gėlininkus besiskundžiant, kad iškasus baltą bijūną ir į jo vietą pasodinus koralinį, jis kitąmet pražysta baltai. S.Stanislavičė primena, kad bijūnai nesikryžmina per žiedinius pumpurus. Greičiausiai nutiko taip, kad koralinis bijūnas tiesiog neprigijo, o baltas bijūnas žiedus išleido iš žemėje likusių neiškastų „miegančių“ pumpurų.

Rudenį taip pat geras laikas bijūnus tręšti kalio, fosforo trąšomis. Jos padės sustiprinti šaknyną, nes būtent dabar formuojasi žiediniai pumpurai kitų metų žydėjimui. „Šiemet nemažai bijūnų žiedų taip ir neišsiskleidė. Taip nutiko dėl šalto ir ilgo pavasario, lietingos vasaros pradžios. Šiais metais gėles puolė grybelinės ligos. Dėl to ankstyvą pavasarį bijūnus reikėtų nupurkšti fungicidu „Previcur“. Pirmą kartą nupurkšti reikėtų tik lendant daigams, o antrą – formuojantis žiediniams pumpurams“, – pataria gėlių augintoja.

S.Stanislavičės teigimu, rugpjūtis – puikus metas iškasti ir dauginti viendienes (svarbu, kad jos būtų jau nužydėjusios), irisus, rudbekijas. Šioms gėlėms galioja ta pati taisyklė – sužeistas augalų šaknis, gumbus būtina dezinfekuoti. Taip pat galite dalinti ir viksvinius augalus. Gėlių augintoja pataria visus daugiamečius augalus rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais patręšti superfosfatu. Tai padės iki žiemos sustiprinti augalų šaknis, kad šie lengviau peržiemotų.

Sodinkite lelijas

Galite drąsiai dauginti ir lelijas. Nuo tigrinės lelijos (lot. Lilium tigrinum) stiebo nurinkite mažus stiebinius svogūnėlius ir pasodinkite sekliuose grioveliuose lysvėje, juos užpilkite durpėmis ir palaistykite. Šį mėnesį pasilikite laiko ir lelijų sodinimui ar persodinimui. Kadangi jos mėgsta šilumą, pasistenkite joms surasti saulėtą vietą savo gėlyne. Taip pat svarbu, kad dirva būtų su laidžiu podirviu. Molingą, sunkią dirvą gerinkite smėliu ir puriu kompostu. Į sodinimo griovelį galima įberti žvyro, paskui smėlio sluoksnį. Tuomet jau galite sodinti svogūnėlius. Taip paruoštoje net sunkioje dirvoje vanduo nestovės arti paviršiaus. Įsidėmėkite: virš svogūnėlio žemė turi būti lengva ir maistinga, kad pridėtinės šaknys gautų pakankamai maisto medžiagų. Sodinkite tokiu gyliu, kad žemių sluoksnis virš svogūnėlio viršūnėlės būtų dvigubai storesnis negu jo aukštis. Didelius, plokščios formos svogūnėlius sodinkite giliau – užbertas žemių sluoksnis turi būti tris kartus storesnis negu svogūnėlio aukštis.

Ruoškitės sodinti spygliuočius

Nuo rugpjūčio vidurio pats metas pasiraitoti rankoves ir sodinti spygliuočius. Kauno Dubravos specialistės Renatos Vaškevičienės teigimu, prieš sodinant eglių, pušų, kėnių ir kitų spygliuočių sodinukus, reikia palaukti, kol nuslūgs karšiai. Jeigu po kelių savaičių termometro stulpelis rodys vasarišką kaitrą, tuomet jų sodinimą teks atidėti rugsėjui. Sodinukus vasaros pabaigoje geriausia nusipirkti išaugintus vazonuose ar konteineriuose. Taip būsite ramesni, kad augalas lengviau prigis, o ir juos sodinti bei transportuoti yra gerokai patogiau.

„Sodinant tręšti nereikia. Leiskime sodinukams prigyti. Tik pavasarį bus galima papildomai juos pamaitinti. Svarbu gerai paruošti sodinimo duobę, kad augalui būtų lengva įsišaknyti. Duobėje turėtų būti lengvesnė, humusinga žemė. Pušaitėms parinkite saulėtą vietą, o eglutėms tinka ir pusinis pavėsis. Iš spygliuočių į pavėsį galima sodinti kukmedžius, dalinį pavėsį mėgsta tujos“, – dėsto medelyno specialistė.

Jeigu sodyboje turite ir jaunų, metų ar dvejų amžiaus, spygliuočių sodinukų, galite apsvarstyti ir jų būsimą augimo vietą. Juos galite išsikasti ir pasodinti į nuolatinę augimo vietą. Jaunus spygliuočius iškaskite tik su žemėmis prie šaknų, tokiu atveju jie lengviau prigis.

Monika Kazlauskaitė, valstietis.lt