Juodauogis šeivamedis (Sambucus nigra) ir Šeivamedžio nauda

Juodauogis šeivamedis (lot. Sambucus nigra) - tai dvimetis krūmas ar nedidelis medelis, užaugantis iki 10 m aukščio. Stiebų žievė sueižėjusi, pilkai ruda, turi storą šerdį. Lapai kotuoti, neporiškai plunksniški, elipsės formos, susideda iš 5-9 lapelių. Žiedai smulkūs, balti. Vaisiai prinoksta rugpjūčio mėnesį.

Lietuvoje apyretis. Auginamas parkuose, soduose kaip dekoratyvinis, vaistinis augalas, neretai sulaukėja – pasitaiko miškuose. Mėgsta derlingus, drėgnus dirvožemius. Lietuvoje be juodojo šeivamedžio auginamos dar dvi Sambucus L. genties rūšys: žolinis šeivamedis (Sambucus ebulus L.) ir raudonuogis šeivamedis (Sambucus racemosa L.)

Šeima: Šeivamediniai - Sambucaceae Batsch ex Borkh.

Liaudiški pavadinimai: baltasis bezdas, juodasis bezdas, dvakas, kiaurmedis, sambė, štrukas.

Žydi birželio-liepos mėnesiais.

Vaistinė augalinė žaliava – Vaistinei žaliavai renkami šeivamedžio žiedynai (Sambuci flos; ankstesnis: Flos Sambuci), vaisiai (Sambuci fructus; ankstesnis: Fructus Sambuci), rečiau žievė ir lapai.

Žiedai skinami visiškai išsiskleidę (gegužės pabaigoje-birželio pradžioje), be žiedkočių. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 40-50 C temperatūroje. Išdžiūvę žiedai būna gelsvi, kvapūs, prėsko skonio.

Vaisiai renkami rugpjūčio-rugsėjo mėn., apvytinami ir tada džiovinami džiovykloje 60-65 C temperatūroje. Gerai išdžiūvę vaisiai turi būti raukšlėti, apvalūs, saldžiarūgščiai, lipnūs.

Legendose buvo teigiama, kad šeivamedis yra augalas, galintis pagydyti nuo visų ligų, kurios žmogų gali užpulti per visą jo gyvenimą. Dėl šios priežasties buvo manoma, kad šeivamedis gali užtikrinti ilgaamžiškumą.

Šeivamedžio vanduo 18 amžiuje buvo plačiai naudojamas odai balinti ir strazdanoms naikinti.

Žieduose yra glikozidų (sambunigrinas), eterinio aliejaus, gleivių, flavonoidų (rutinas), rauginių medžiagų, organinių rūgščių, vitamino C, mineralinių medžiagų.

Vaisiuose yra flavonoidų, rauginių medžiagų, glikozidų (sambucinas, sambucianinas, chrizanteminas), eterinio aliejaus, cukrų, vitamino C.

• Flavainodai, fenolinės rūgštys skatina prakaitavimą, todėl tinka peršalus ar esant reumatinių sutrikimų. Flavanoidai tinka imuninės sistemos stiprinimui, todėl šis augalas buvo vartojamas atstatyti nusilpusiai imuninei sistemai. Kai kurių tyrimų duomenimis šeivamedis gali būti naudingas gydant virusines ligas, tame tarpe sukeltas Herpes virusų bei sergant ŽIV;
• Saponinai skatina bronchų sekreciją, todėl šeivamedis yra vienas iš efektyviausių gydant viršutinių kvėpavimo takų ligas. Preparatai, kurių sudėtyje yra šeivamedžio vartojami bronchito gydymui. Triterpeniniai saponinai turi priešuždegiminį poveikį, arbatos geriamos sergant šlapimo takų uždegimu;
• Šeivamedžio sudėtyje randama tam tiktų agliutininų (SNAs), kurie padeda apsaugoti nuo gripo viruso sveikas ląsteles. Tyrimai parodė, kad 90% pacientų, sirgusių gripu išgijo per 3 dienas, kai tuo tarpu placebo efektas pasireiškė tik per 6 dienas;
• Juodauogis šeivamedis dar vartojamas sergant podagra, reumatu, artritu. Arbata, vartojama kiekvieną rytą prieš valgį, valo kraują. Pasižymi silpnu vidurius laisvinančiu poveikiu.

Pašalinis poveikis

• Didelis sulčių kiekis gali sukelti viduriavimą;
• Dideli neapdorotų, šviežių uogų kiekiai sukelia pykinimą, viduriavimą, ypač jeigu jos yra visiškai sunokusios;
• Visos juodauogio šeivamedžio dalys, ypač neprinokę vaisiai, savo sudėtyje turi cianidų, kurie yra pavojingi sveikatai.

Draudžiama vartoti

• Nėštumo metu;
• Sergant inkstų akmenlige;
• Sumažėjus leukocitų kiekiui kraujyje.

Vartojimas - nuo sąnarių, raumenų ligų padeda šeivamedžio žiedų ir ramunėlių kompresai.

Medžio žievė ir šaknys turi būti vartojamos šviežios. 1 valgomasis šaukštas žievės užpilamas puse puodelio vandens. Galima išgerti ne daugiau kaip vieną puodelį per dieną.

Užpilo gamyba ir vartojimas - 1 valg. šaukšas šeivamedžio žiedų užpilamas stikline verdančio vandens, palaikoma 15 min, kad prisitrauktų, nukošiama. Prakaitavimui skatinti rekomenduojama vakare (!) išgerti iki 500 ml užpilo.