Kvapioji Kalizija (Callisia fragrans)

Kvapioji kalizija priklauso komelininių (lot. Commelinaceae) augalų šeimai, kuri skirstoma j du pošeimius. Šiuos sudaro 40 genčių ir apie 650 rūšių, tarp jų - nemažai dekoratyvinių ir vaistinių augalų.

Daugumos šios šeimos rūšių augalų žiedai yra maži, o tankiai besišakojantys stiebai su gražiais lapais - labai puošnūs. Dauguma šios šeimos augalų nepakelia šalčio, tačiau yra ir tokių, kurie gali žiemoti ir mūsų soduose. Lietuvoje gerai žinomi šios šeimos augalai kvapioji kalizija (auksinis ūsas) ir tradeskantė.

TĖVYNĖ-PIETŲ AMERIKA

Kvapioji kalizija, dažniau vadinama auksiniu ūsu, yra atogrąžų augalas, jos tėvynė - Pietų Amerika. Ten šis augalas ypač buvo vertinamas dėl žaizdas gydančių savybių. Rašoma, kad meksikiečiai juos naudoja panašiai kaip mes gysločius ar kraujažoles - patrina, pamaigo pirštais ir deda prie žaizdelių. Šis legendomis apipintas ir panacėja nuo visų ligų laikomas augalas pas mus auginamas tik namuose, jis taip pat turi daug pavadinimų. Jis vadinamas ir naminiu ženšeniu, ir gyvuoju plauku, Tolimųjų Rytų ūsu.

Kvapiųjų kalizijų preparatus reikia vartoti atsargiai, nes jie gali sukelti nepageidaujamų reiškinių.

Kvapioji kalizija - daugiametis žolinis augalas, kurio lapai stambūs, pailgi, 15-30 cm ilgio ir 3-6 cm pločio. Patalpoje šis augalas užauga iki metro aukščio, turi dviejų rūšių ūglius - vieni augina stačią lapų skrotelę, kiti driekiasi horizontaliai ir labai lengvai įsišaknija. Kartais kalizijos pražysta smulkiais žiedeliais, susitelkusiais šluotelės formos žiedyne.

AUGINIMO YPATUMAI

Gėlininkai teigia, kad Lietuvoje ir aplinkiniuose kraštuose kalizijos ant palangių auginamos daugiau kaip 100 metų. Paklausta apie auksinį ūsą, ne viena močiutė parodys vazonėlį su aukštu, į kukurūzą panašiu augalu. Auksiniu šis augalas vadinamas todėl, kad esą juose slypi neįkainojami turtai. Juos tinkamai panaudojus, galima ilgai ir sveikai gyventi.

Kvapiąsias kalizijas auginti lengva, tai labai nereiklus augalas, kuriam tereikia geros šviesos ir vietos tolėliau nuo tiesioginių saulės spindulių. Pavasarį ir vasarą šios gėles laistomos dažnai, kad žemė ne-išdžiūtų, bet vanduo padėkliuke nestovėtų, žiemą pakanka laistyti 1-2 kartus per savaitę. Geriausiai jos jaučiasi ir greičiausiai auga karštą vasarą, kai temperatūra 25-27°C. Puikiai peržiemoja kambaryje toliau nuo radiatorių, ant palangės joms kiek per šalta. Kalizijos mėgsta, kai jas nupurškia vandeniu, nors tai nėra būtina. Jas reikia pririšti prie atramos, nes stiebas neišlaiko svorio ir šoninių ūglių.

Kartais kalizijos pražysta smulkiais žiedeliais, susitelkusiais šluotelės formos žiedyne

Dauginti nesunku šoniniais ūgliais, kurie įsišaknija vos palietę žemę, ir auginiais. Auginiai, pamerkti į vandenį, įsišaknija per savaitę dvi. Juos galima sodinti ir tiesiai į purią drėgną žemę vazonėliuose, uždengti stiklainiu arba polietilenine plėvele, tik kasdien pravėdinti. Iš pradžių laikoma pavėsyje, paskui pusiau pavėsyje. Augalas mėgsta šviesą ir šilumą, bet nepakenčia tiesioginės saulėkaitos. Šaknys mėgsta erdvę, drenažui tinka šviežių kiaušinių lukštų ir upės smėlio mišinys, sodinama į derlingą kompostą, įmaišius 20-30 proc. rupaus smėlio.

VAISTINĖS SAVYBĖS

Liaudies medicina teigia, kad šis augalas pasižymi stipriomis vaistinėmis savybėmis, todėl vadinamas ir sveikatos eliksyru. Kvapiųjų kalizijų sultimis suvilgytos esą greičiau gyja žaizdos, odos ligos, nudegimai, jų užpiltinėmis gydomos virškinamojo trakto ligos, bronchinė astma, reumatas, cukrinis diabetas, net vėžinės ligos. Kvapiųjų kalizijų ūsų antpilai tonizuoja ir stiprina organizmą, slopina uždegimus, esą juos vartojant žmogaus kraujyje sumažėja cukraus kiekis, pagerėja savijauta, padidėja darbingumas, atsiranda daugiau jėgų. Sakoma, kad šis augalas padeda net rūkaliams ir piktnaudžiaujantiems alkoholiu atsisakyti žalingų įpročių.

Mokslininkų duomenimis, didesni veikliosios medžiagos kiekiai yra šoniniuose kalizijos ūgliuose - ūsuose.

MOKSLINIAI TYRIMAI

Mokslininkai šiais augalais susidomėjo tik XX amžiuje, atradę, kad kvapiųjų kalizijų sultyse yra biologiškai aktyvių medžiagų. Kvapiųjų kalizijų poveikis tyrinėtas Sankt Peterburgo valstybiniame universitete ir A. I. Gerceno universiteto biologijos katedroje, Irkutsko medicinos institute. Per kelias dešimtis metų pavyko atskleisti daug šio augalo paslapčių, bet tyrinėtojai pabrėžia, kad daryti galutines išvadas dar per anksti - kvapiosios kalizijos tebesaugo savo paslaptis.

Lietuvių kalba apie šį augalą galime pasiskaityti liaudies medicinos žinovo Aleksandro Korodeckio ir Vladimiro Ogarkovo, nusipelniusio Rusijos išradėjo, buvusio SSRS kosmonautų sveikatos programos vadovo Ivano Neumyvakino (1928-2018), kuris remiasi ir daugiau nei du dešimtmečius šį augalą tyrinėjusio Vladimiro Ogarkovo, Rusijos liaudies medicinos žinovo, receptais, knygose. Visi šie autoriai pasakoja ne tik apie šio augalo sudedamąsias dalis, savybes, pomėgius, bet ir pabrėžia, kad vaistines savybes lemia neįprastos sudėties flavanoidai ir augaliniai steroidai. Augalo sultyse, be biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų C, B, PP, yra daug organizmui svarbių elementų - geležies, chromo, vario, nikelio ir t.t.

Prof. I. Neumyvakinas teigia, kad nuolat vartojant kvapiųjų kalizijų ūsų užpilą išsivalo virškinamasis traktas, o tada žmogus tampa aktyvesnis ir darbingesnis, daugeliui pagerėja regėjimas ir sumažėja kraujospūdis. I. Neumyvakinas pataria, kaip gydyti gastritą, gimdos miomas, skydliaukę, reumatą, radikulitą, onkologines, stuburo sąnarių ligas, žaizdas, sumušimus, nudegimus ir kt.

TAUTIEČIŲ PATIRTIS

Lietuvoje kvapiosios ka-lizijos daugiau dėmesio sulaukė palyginti nesenai, jau atgautos nepriklausomybės dešimtmečiais. Šviesios atminties gydytoja, liaudies medicinos žinovė ir 8 populiarių knygų medicinos klausimais autorė Filomena Taunytė (1925-2013) kvapiąją kaliziją augino bent dešimtį metų. Iš jo pasidarydavo įvairių užpilų ir antpilų ir jais dažniausiai trindavo skaudančius sąnarius, jo ataugų dovanodavo per susitikimus skaitytojams. Kvapioji kalizija į nemažo būrelio nedidelio Kazlų Rūdos miestelio gyventojų namus atkeliavo I atgautos nepriklausomybės dešimtmetį. Tada vieną didelį tokį augalą įkurtuvių naujose didesnėse patalpose proga gavo Lietuvos invalidų draugijos Kazlų Rūdos skyriaus aktyvistai. Jį padovanojo bičiulė, labai įtikėjusi gydomosiomis šio augalo galiomis ir patarusi, kaip daryti antpilus. Lietuvos neįgaliųjų draugijos Kazlų Rūdos skyriaus vadovė Lidija Morkūnienė iš kvapiosios kalizi-jos daro spiritinę ištrauką ir ją naudoja sąnariams ir sprandui patrinti, kai įsiskauda. Dažnai juo trina ir paausius - tai padeda suskaudus sprandui. Kelios jos pažįstamos šio augalo antpilą geria, kai nevirškina, trina stuburą spiritine ištrauka. Sako, jaučia teigiamą poveikį. „Vieni sako, kad auksinio ūso poveikis - išsigalvojimas, savitaiga, bet man jo antpilas padeda. Mano pažįstamų būryje kaip vaistas jis labai paplitęs. Kažkas rado kvapiųjų kalizi-jų preparatų receptų žurnale, pasidalijome ir vartojame“, - neslėpė moteris.

Liaudies receptai

Spiritinis antpilas

Spiritinei trauktinei naudojami šoniniai ūgliai.

Paimkite 15-20 kalizijos ūsų sąnarėlių (mažesnių nei 4 mm skersmens - 20 vienetų, didesnių - 15), susmulkinkite ir užpilkite litru degtinės, tamsioje vietoje palaikykite 10-15 dienų. Antpilas būna tamsiai alyvinio atspalvio, laikomas gali paruduoti.

Kartais antpilui naudojamas visas augalas, toliau auginti paliekama tik jo viršūnė.

Gaminame tepalą

Tepalas ruošiamas iš augalų lapų bei stiebų sulčių ir riebaus pagrindo (su vaikišku kremu, vazelinu, kiaulių arba barsukų taukais). Sultis sumaišykite su pagrindu santykiu 1:3.

Tepalas su vaikišku kremu ar vazelinu naudojamas gydant opas, odos ligas ir sumušimus, o su kiaulių ar barsukų taukais -sąnarių ligoms gydyti, įtrinti persišaldžius.

Aliejus

Šių augalų aliejų galima paruošti keliais būdais.

1. Išspauskite sultis iš kalizijų lapų ir stiebų, likusias išspaudas išdžiovinkite, susmulkinkite, užpilkite alyvuogių aliejumi, palaikykite 2-3 savaites, nuspauskite. Gautą aliejų laikykite tamsiame stikliniame inde tamsioje vietoje.

2. Stiklinę susmulkintų augalo ūsų užpilkite 0,5 litro alyvuogių ar saulėgrąžų aliejaus, įdėkite į orkaitę ir palaikykite 8-10 valandų 30-40 laipsnių temperatūroje. Tada nukoškite ir laikykite šaldytuve.

Aliejus tinka masažui, įtrynimams gydant artritus ir artrozes, odos ligas.

Vonios

Šviežių (300 g) ar džiovintų (100 g) kvapiųjų kalizijų lapų ar patį stiebą su 5-6 ūgliais užplikykite verdančiu vandeniu, palaikykite 30-40 minučių ir supilkite į šilto vandens prileistą vonią. Gulėkite vonioje po 20 min. 2 kartus per savaitę. Tokios vonios tinkamos nuo reumato, uždegimams slopinti ir organizmui stiprinti.

Specialisto komentaras

Fitoterapeutas Juozas Ruolia teigia, kad nors liaudies medicina kvapiąsias kalizijas dievina kaip vaistą nuo uždegimo ir nuo vėžio, nėra mokslinių duomenų, kad biologiškai aktyvios šio augalo medžiagos veiktų vėžines ląsteles. Bent jam tokių nepavyko aptikti jokios šalies patvirtintame vadovėlyje studentams, rimtose studijose. Nėra net patikimų stebėjimo duomenų, kaip šie preparatai veikia vėžiu sergančius ligonius.

Tačiau, pasak fitoterapeuto, kvapiosiose kalizijose aptikta daug uždegimą slopinančių medžiagų, kurios veikia 4 uždegimo etapus, todėl jo preparatus, ypač kompresus, puikiausiai tinka naudoti sergant įvairių sąnarių uždegimu, kaitinantis pirtyse. įrodyta ir tai, kad šiuose augaluose yra nemažai antioksidacinių medžiagų, todėl nėra ko stebėtis, kad, vartojant jų preparatus, ligonių savijauta pagerėja.

„Rusijos populiarioji spauda dažnai propaguoja stebuklingas kvapiųjų kalizijų vaistines galias, nes šiltnamiuose auginamos ištisos jų plantacijos, išvystyta ir šių augalų preparatų gamybos pramonė. Kvapioji kalizija -Lietuvoje dabar madingas augalas, kaip palyginti neseniai buvo kalankės, aronijos, svarainiai. Praktikuojantys savigydą gali saugiai naudoti jį išoriškai", - teigė pašnekovas.