Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » »

Gydomosios Kiaulpienių Šaknys

Gydomosios Kiaulpienių Šaknys

Dosnusis ruduo džiugina daržovių ir vaisių gausa. Lepindami savo skrandžius daug rečiau pagalvojame apie sveikatą bei grožį. Prisiminkime kai kurias daržininkų nelabai mėgstamas, bet naudingas šakneles, kurių pasikasti dabar pats metas.

Kiaulpienės – ko gero, labiausiai paplitusios piktžolės mūsų daržuose. Išnaikinti jas sunku, nes jų šaknys yra labai gilios ir tvirtos. Tačiau kruopščiai iškasus kiaulpienes su šaknimis galima turėti dvigubą naudą: šių piktžolių darže sumažės, o jų šaknis bus galima panaudoti kaip vertingą gydomąją medžiagą.

Ruduo yra geriausias laikas pasikasti kiaulpienių šaknų, nes kasant pavasarį tai būtina padaryti iki žydėjimo. Vaistinei žaliavai tinka stambios šaknys. Nuo jų pašalinamos smulkios šoninės ataugos. Iškastas kiaulpienių šaknis reikia kelias dienas apvytinti, tada nuplauti, išdžiovinti džiovyklėje ar orkaitėje (džiovinti patariama ne aukštesnėje nei 40 °C temperatūroje) ar paskleidus ant popieriaus gerai vėdinamoje patalpoje.

Kiaulpienių šaknyse gausu sveikatai naudingų medžiagų: kalcio, kalio, geležies, fosforo, magnio, vario, seleno, cinko ir vitaminų A, B, C ir E, karoteno, glikozidų, flavonoidų, polisacharidų, inulino, cholino, sacharozės, organinių rūgščių, baltymų. Kiaulpienių šaknys skatina tulžies sulčių ir šlapimo išsiskyrimą, padeda gydyti uždegimines ligas, mažina karščiavimą, skystina bronchų išskyras, malšina skausmus ir spazmus, ramina sudirgusią centrinę nervų sistemą. Kiaulpienių šaknų preparatai padeda gydant kepenų ligas, cistitą, kolitą, podagrą, artritą, diabetą, osteoporozę ir daugelį kitų ligų. Iš kiaulpienių šaknų gaminami nuovirai, ištraukos, spiritiniai antpilai, arbatos, kava.

Kiaulpienių šaknų preparatų negalima naudoti padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, paūmėjus opaligei, sergant tulžies pūslės akmenlige ir susidarius stambiems akmenims.

Kiaulpienių šaknų ištrauka

Ištraukai tinka ir šviežios, ir džiovintos kiaulpienių šaknys. 2 stiklinėms vandens imama šaukštas šviežių susmulkintų šaknų, o naudojant džiovintas šaknis stiklinei vandens imama 1–2 arbatiniai šaukšteliai šaknų. Susmulkintos šaknys užpilamos verdančiu vandeniu ir laikomos uždengtame inde 2 val., perkošiama ir geriama 2–3 kartus per dieną prieš valgį po 1/3 stiklinės.

Kiaulpienių šaknų nuoviras

Paprasčiausiam nuovirui pagaminti 3 šaukštelius susmulkintų šaknų reikia užpilti 0,5 l verdančio vandens ir viską kaitinti 10 min. Atvėsęs nuoviras perkošiamas ir geriama po ¼ stiklinės 2–3 kartus per dieną. Nuovirą galima ruošti ir vandens vonelėje.

Kiaulpienių šaknų spiritinė trauktinė

Trauktinei reikia 1/2 stiklinės smulkiai supjaustytų šviežių kiaulpienių šaknų ir 0,5 l degtinės. Degtine užpiltos šaknys 2 savaites laikomos tamsioje ir vėsioje vietoje. Tada trauktinė perkošiama ir laikoma šaldytuve.

Tinka vartoti sutrikus medžiagų apykaitai, užkietėjus viduriams, sergant uždegimo sukeltomis ligomis. Geriama po šaukštą 2 kartus per dieną, prieš valgį. Taip pat galima naudoti išoriškai ruošiant kompresus odos ligoms gydyti.

liaudies medicina, vaistažolės, kiaulpienių nauda, kiaulpienės

Kiaulpienių šaknų milteliai

Gerai sudžiovintos kiaulpienių šaknys sumalamos kavamale. 2–3 kartus per dieną 1/3 šaukštelio tokių miltelių užgeriama ½ stiklinės vandens. Tai puiki priemonė blogojo cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti.

Kiaulpienių šaknų miltelių antpilas

Šaukštas džiovintų kiaulpienių šaknų miltelių užpilamas stikline šalto virinto vandens. Laikoma uždengtame inde ne trumpiau kaip 8–9 val. Tada antpilas nukošiamas ir geriama po 1/4 stiklinės 4 kartus per dieną likus 30 min. iki valgio. Šiuo antpilu patariama gydyti kepenų ligas, gastritą (esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui), kolitą, jis taip pat gerina apetitą ir lengvai laisvina užkietėjusius vidurius.

Kiaulpienių šaknų ir medaus tepalas

Kiaulpienių šaknų milteliai ir skystas medus sumaišomi vienodomis dalimis. Tokiu mišiniu gydoma egzema. Pažeistos odos vietos tepamos kartą per parą.

Kiaulpienių šaknų arbata

Nepilnas šaukštelis susmulkintų šaknų užplikomas stikline vandens ir palaikoma 20 min. Šį naudingą gėrimą, stiprinantį organizmą, galima gerti ir karštą, ir šaltą.

Autorius: Marija Naudžiūnienė

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar

TAIP PAT SKAITYKITE:
13.08.2020 laikas 19:30 Plūdena mažoji (Lemna minor), o nauda didelė
Šie augalai daro stebuklus ir neturi kontraindikacijų. Jie renkami nuo gegužės iki rugsėjo ekologiškai švariuose vandens telkiniuose, nuplaunami kelis kartus, džiovinami ir iš jų ruošiama gydymui naudojama tinktūra....

Skaityti daugiau

11.08.2019 laikas 10:47 Margainių sėklų aliejus

Margainių aliejus naudojamas kosmetikoje kaip efektyvi odos ir plaukų maitinimo ir drėkinimo priemonė, ypač rekomenduojamas nudegimų, žaizdelių pažeistai odai prižiūrėti, pleiskanotai, sausai, ir probleminei odai, plaukų bei nagų stiprinimui ir augimui gerinti, vystančios, senstančios odos prieži...

Skaityti daugiau

16.05.2020 laikas 19:47 Kopūsto nauda ir liaudies receptai
Kopūstas - bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų rūšis. Tai dvimetis (kai kurie varietetai vienmečiai) žydintis augalas. Kopūstų stiebas lapuotas, apatiniai lapai stambūs, mėsingi, žiedai susitelkę gausiažiedėje kekėje geltonais, kartais baltais vainiklapiais. Ankštaros labai stambios....

Skaityti daugiau

07.08.2020 laikas 19:08 Rausvažiedė Ežiuolė (Echinacea purpurea) Ežiuolės Nauda

Rausvažiedė ežiuolė – (lot. Echinacea purpurea) - tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 1 metro aukščio. Turi 1 arba kelis stiebus, kurių viršūnėje žiedynas graižas.Žiedai purpurinės spalvos. Lapai lancetiški, lygiakraščiai, šiurkščiai plaukuoti.

...

Skaityti daugiau

24.04.2019 laikas 14:22 Lauramedžių vaisių aliejus

Lauramedžių aliejus yra ryškiai žalios spalvos, tirštos, tepalo konsistencijos, aromatingas, specifinio, aštroko, šiek tiek laurų lapams būdingo kvapo. Lėtai, bet gerai įsigeria, nepalikdamas riebumo jausmo.

...

Skaityti daugiau