B grupės vitaminai: kokią naudą organizmui jie sukuria veikdami kartu ir kiekvienas atskirai?

Dar XIX amžiaus pabaigoje medicinos mokslas konstatavo, kad žmogaus organizmui be angliavandenių, riebalų, baltymų, mineralų ir vandens yra reikalinga kita labai svarbi, bet tuo metu dar nežinoma medžiaga. Praėjus keliems dešimtmečiams, jai buvo suteiktas vitamino pavadinimas, kai mokslininkai atrado tiaminą, galintį išgydyti sergančiuosius sunkia nervus pažeidžiančia liga. Šiandien jis žinomas kaip vitaminas B1 ir kartu su kitais septyniais vandenyje tirpiais vitaminais sudaro B vitaminų grupę.

Šeimos gydytoja Viktorija Eigirdienė sako, kad šie vitaminai itin svarbūs ne tik dėl bendro savo veikimo, bet ir kiekvieno iš jų atskirų funkcijų.

„Veikdami kartu B grupės vitaminai užtikrina tinkamą centrinės nervų sistemos veiklą ir stiprina imunitetą, o kiekvienas iš jų dėl skirtingų priežasčių svarbus sklandžiam organizmo sistemų ir organų darbui“, – pasakoja V. Eigirdienė.

Kodėl organizmui reikia kiekvieno iš B grupės vitaminų?

B1 padeda maistą paversti energija, užtikrina ląstelių funkcionalumą, tinkamą visų kūno audinių veiklą ir dalyvauja neurotransmiterių sintezėje.

B2 atsakingas už normalų vystymosi ir augimo procesą, reprodukciją, gerą odos būklę ir savijautą.

B3 padeda sumažinti „blogojo“ ir padidinti „gerojo“ cholesterolio kiekį kraujyje bei apsaugoti kasą – vieną svarbiausių virškinimo sistemos organų – nuo pažeidimų.

B5 padeda sintetinti antistresinius hormonus, palaiko sklandžią protinę veiklą, skatina odos atsinaujinimo procesus ir žaizdų gijimą.

B6 dalyvauja aminorūgščių – medžiagų, reikalingų tinkamai smegenų veiklai, informacijos perdavimui iš vienos nervinės ląstelės į kitą užtikrinti – gamyboje. Be to, šis vitaminas padeda didinti žmogaus atsparumą infekcijoms ir palaiko normalią hormonų gamybą bei reguliuoja jų aktyvumą.

B7 – dar vadinamas grožio vitaminu, nes yra svarbus užtikrinant odos, nagų ir plaukų sveikatą. Be to, jis padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir nėštumo metu užtikrina tinkamą vaisiaus vystymąsi.

B9 geriau žinomas kaip folio rūgštis, kuri būtina naujų ląstelių ir DNR gamybai, normaliai smegenų funkcijai palaikyti, stabiliai protinei ir emocinei sveikatai užtikrinti. Be to, vartojant šį vitaminą iki nėštumo ir jo metu sumažėja apsigimimų bei komplikacijų rizika.

B12 padeda apsaugoti nervines ląsteles ir užtikrina jų regeneraciją bei palaiko raudonųjų kraujo kūnelių, kurie aprūpina organizmą deguonimi, gamybą.

Vitaminų trūkumo priežastys ir padariniai

Šeimos gydytoja sako, kad B vitaminų trūkumas dažniausiai pasireiškia dėl nepakankamo jų pasisavinimo su maistu, kurį gali lemti ne tik nesubalansuota mityba, bet ir atliktos skrandžio bei žarnyno operacijos. Šios grupės vitaminų trūkumas gali atsirasti dėl alkoholio ar tam tikrų vaistų, blokuojančių šių medžiagų įsisavinimą, vartojimo.

„Galima išskirti ne tik dažniausias B vitaminų trūkumo priežastis, bet ir žmonių grupes, kurioms jis pasireiškia. Tai – paaugliai, kuriems suaktyvėjusi mielino (nervines skaidulas gaubiančio dangalo, užtikrinančio nervinių impulsų perdavimą) sintezė, sergantieji cukriniu diabetu ir vartojantieji alkoholį. Taip pat vegetarai, veganai, vyresnio amžiaus žmonės bei vartojantieji metotreksatą, trimetoprimą, antiepilepsinius ar kitus vaistus. Be to, nėščiosioms ir maitinančioms kūdikius dažnai trūksta joms itin svarbaus vitamino B9“, – aiškina V. Eigirdienė.

Anot šeimos gydytojos, organizme atsiradus B vitaminų stokai pasireiškia bendro pobūdžio negalavimai: lėtinis nuovargis, dažnas pulsas, alpimas, nervingumas, jautrumas, sumažėjęs lytinis potraukis, viduriavimas, dermatitas, galūnių tirpimas bei jų skausmas, širdies nepakankamumas ir kiti.

„Ilgalaikis šios vitaminų grupės trūkumas gali sukelti centrinės, periferinės ir simpatinės nervų sistemos sutrikimus, neuropatiją, lėtinį širdies nepakankamumą, megaloblastinę anemiją, demenciją ar net mirtį. Taip pat reikėtų išskirti ilgiau nei 3 mėnesius trunkantį B12 vitamino trūkumą, kuris gali sukelti negrįžtamus degeneracinius centrinės nervų sistemos pažeidimus“, – įspėja V. Eigirdienė.

Kaip galima papildyti savo organizmo vitaminų B atsargas?

Šeimos gydytoja akcentuoja, kad B grupės vitaminų atsargas organizme reikėtų pasitikrinti reguliariai arba nedelsiant, jeigu pasireiškia jų trūkumui priskiriami simptomai, nes tai padės išvengti gresiančių rimtų pasekmių.

„Svarbu ne tik reguliariai tikrinti B vitaminų kiekį, bet ir kiekvieną dieną jų gauti su maistu vartojant tam tikrus produktus, nes daugelis šios grupės vitaminų nekaupiami organizme. Todėl patariama į racioną įtraukti viso grūdo miltus, lęšius, mėsą, riešutus, pieną, kiaušinius, žuvį, lapines ir ankštines daržoves, bulves, pomidorus, grybus bei šakniavaisius“, – aiškina V. Eigirdienė.

Kalbant apie B vitaminų grupę, būtina išskirti vitaminą B3, kurį organizmas gamina medžiagų apykaitos metu ir vitaminą B12, kurio galima gauti tik vartojant mėsos produktus.

V. Eigirdienė priduria, kad B grupės vitaminų galima gauti vartojant ir maisto papildus, tačiau tai būtina daryti tinkamai, pirmiausia pasikonsultavus su šeimos gydytoju, nes jų perdozavimas gali sukelti bėrimą, niežulį, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, galvos, pilvo skausmus ir kt.

Nepamirškite, kad visi aštuoni B grupės vitaminai itin svarbūs žmogui ne tik dėl to, kaip jie veikia kartu, bet ir kokias funkcijas atlieka individualiai, todėl būtina užtikrinti reikiamą jų kiekį organizme.

savaite.lt