Paslaptingas senovinis Monemvasijos miestas tvirtovė Graikijoje

Pietinėje Graikijos dalyje yra Peloponeso pusiasalis, kurį supa Egėjo ir Jonijos jūros. Šis pusiasalis yra helenistinės civilizacijos lopšys ir siejamas su Graikijos istorija. Čia atsirado olimpinės žaidynės, taip pat garsioji Sparta.

Pusiasalio pavadinimas kilęs iš mitinio didvyrio Pelopso ir graikiško žodžio "nisos" (sala). Yra legenda apie tai, kaip Pelopso tėvas Tantalas pagamino savo sūnui pietus dievams. Supratę, kas nutiko, dievai prikėlė berniuką. Nuo to laiko Tantalas mitologijoje žinomas dėl savo "kančių": jis stovi vandenyje, apsuptas sodų, bet negali numalšinti troškulio ir alkio. Kita vertus, Pelopsas, nepaisant tragiškos vaikystės, gyveno ilgai ir laimingai, vedė karališkąją dukterį, turėjo vertingų palikuonių ir valdė daugybę žemių.

Viena iš šių žemių - pusiasalis, gavęs jo vardą. Bizantijos laikais Peloponesas buvo vadinamas Morea, tačiau XIX a. jam grąžintas senovinis graikiškas pavadinimas.

Pusiasalį, kurio plotas 21 549,6 km², su žemynu jungia Korinto sąsiauris ir keli tiltai. Jis turi kalnuotą vidų ir vaizdingas raižytas pakrantes. Čia taip pat galima pamatyti tvirtovių, senovinių stadionų ir teatrų, pilių, vienuolynų, jaukių miestelių ir kaimų.

Vienas iš nuostabių Peloponeso kampelių - uolėta Monemvasijos sala su nedideliu kaimeliu, pasislėpusiu nuo pašalinių akių. Salą su pietrytiniu Peloponeso krantu jungia vienas tiltas. Jos pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio "moni embasia", kuris reiškia "vienas įėjimas".

Pirmieji Monemvasijos gyventojai čia atvyko iš Graikijos Lakonijos regiono, norėdami pabėgti nuo avarų užpuolikų, kurie šią Graikijos dalį užėmė VI-VIII a. po Kr. sala pirmą kartą buvo apgyvendinta kalnų plynaukštės viršūnėje, o senovinės gyvenvietės griuvėsiai išliko iki šių dienų. Vėliau buvo pastatytas įtvirtintas žemutinis miestas, o dėl savo unikalios padėties Monemvasija buvo naudojama kaip tvirtovė.

Žlugus Bizantijai, Monemvasija buvo pagrindinis jos miestas ir vienas svarbiausių Bizantijos imperijos prekybos centrų. Mieste gyveno iki 40 000 žmonių.

Keletą šimtmečių Monemvasija buvo kontroliuojama įvairių tautų ir pamažu nyko. Tik XX a. viduryje miestas ėmė atgimti kaip turizmo centras ir svarbus istorinis paminklas.