Nušabadas (Nushabad) - senovinis požeminis miestas

Žmonijos istorijoje yra daugybė mįslių ir paslapčių, kurios iki šiol kelia mokslininkų ir tyrėjų susidomėjimą ir ginčus. Viena iš tokių paslapčių - visame pasaulyje atrasti senoviniai požeminiai miestai. Kas slypi už šių paslaptingų statinių? Kodėl senovės civilizacijos statė požemines slėptuves?

Viena populiariausių teorijų požeminių miestų statybą sieja su keliomis priežastimis. Viena iš jų - karai ir konfliktai. Senovėje, kai gyventojai nuolat susidurdavo su karais ir įsiveržimais, požeminiai miestai tarnavo kaip prieglobstis ir apsauga nuo priešų. Juose žmonės galėjo pasislėpti nuo pavojų ir išsaugoti savo gyvybes.

Tačiau, atmetus karų ir ekstremalių temperatūrų, kaip senovinio miesto statybos priežasties, teoriją, labiau kontroversiška teorija teigia, kad senovėje žmonės ieškojo prieglobsčio po regioną sukrėtusių "branduolinių" sprogimų. Ši teorija grindžiama senovinio Mohendžo-Daro miesto griuvėsiuose aptiktu dideliu radiacijos lygiu.

Šio miesto pastatai išsilydė dėl karščio, viršijančio 1500 laipsnių pagal Celsijų. Daugelis autorių ir tyrėjų mano, kad požeminiai miestai buvo pastatyti tam, kad būtų išvengta prieš tūkstančius metų mūsų planetoje vykusių itin stiprių įvykių.

Dėl to, kad tai ne vienintelis egzistuojantis požeminis miestas, daugelis autorių ir senovės astronautų teorijos šalininkų iškėlė hipotezę, kad senovės žmonės pastatė daugybę požeminių miestų, kad išvengtų "branduolinio karo", kurį būtybės, klaidingai suprastos kaip dievai, sukėlė žmonijai.

Ši teorija grindžiama prielaida, kad senovės civilizacijos palaikė ryšius su labai pažangiomis "ateivių" civilizacijomis, kurios suteikė joms žinių ir technologijų požeminėms slėptuvėms statyti.