Senovinės gydomosios taurės paslaptis: unikali jėzuitų vienuolio dovana Romos imperatoriui

Labai seniai jėzuitų vienuolis Atanasijus Kircheris Šventosios Romos imperijos imperatoriui Ferdinandui III įteikė labai neįprastą dovaną. Ji atrodė kaip paprasta medinė taurė. Tačiau šis indas slėpė nuostabią paslaptį. Į ja įpylus tyro šaltinio vandens, po kurio laiko jis tapdavo mėlynos spalvos. Perpylus vandenį į kitą indą, jis vėl tapdavo visiškai įprastas. „Stebuklingoji“ taurė buvo tikra karališka dovana, nes iš jos geriamas vanduo galėjo išgydyti bet kokią ligą. Toliau straipsnyje apžvelgiama kokia yra šios senovinės unikalios taurės paslaptis.

Stebuklingas medis

Ši nepaprasta taurė buvo išdrožta iš medžio, kurio lotyniškas pavadinimas yra lignum nephriticum. Būtent unikalios šios medienos savybės suteikė nepaprastą magiško melsvo švytėjimo efektą. Nuo XVI a. pabaigos ši mediena tapo neįtikėtinai populiari Europoje. Būtent šis nuostabus efektas ir buvo to priežastis. Nepaprasta savybė tapo visų žymiausių to meto fizikų tyrimų objektu. Iš „stebuklingos“ medienos išdrožtos taurės buvo laikomos prabangia dovana. Jos buvo dovanojamos tik karališkiesiems asmenims. Tuo metu žmonės tikėjo, kad iš unikalaus indo išgertas vanduo gali stebuklingai išgydyti bet kokią ligą.

Unikalų medį 1565 m. atrado ispanų gydytojas ir botanikas Nikolas Monardesas. Savo raštuose jis aprašė unikalų augalą, kaip jis padėjo daugeliui žmonių pasveikti nuo įvairių ligų. Pasak Monardeso, jo mediena buvo labai panaši į kriaušės medieną. Ji buvo tanki ir be šakelių. Naujojoje Ispanijoje šios rūšies augalas nuo seno buvo naudojamas inkstų ir kepenų ligoms gydyti. Metodą botanikas aprašė taip: „Medieną reikia susmulkinti mažomis drožlėmis, tada užpilti švariu šaltinio vandeniu. Po pusvalandžio skystis įgauna šviesiai mėlyną
spalvą. Kuo ilgiau vanduo laikomas taurėje, tuo tamsesnė tampa jo spalva. Tada jį reikia išgerti ir naudoti maistui ruošti. Nuolatinis vartojimas pasižymi tuo nuostabiu gydomuoju poveikiu“.

Medis lignum nephriticum.

1570 m. Ispanijos karaliaus Pilypo II dvaro gydytojas Franciskas Hernandezas de Toledo vadovavo pirmajai mokslinei ekspedicijai į Ameriką. Grįžęs į tėvynę, jis patvirtino stebuklingas nuostabaus augalo savybes, kurias taip vaizdžiai aprašė Monardesas. Vienintelis dalykas, su kuriuo de Toledo nesutiko savo tėvynainio aprašymuose, buvo tai, kad lignum nephriticum yra krūmas. Jis matė tokių egzempliorių, kurie buvo tiesiog milžiniško dydžio ir labiau priminė medžius.

Išsilavinęs jėzuitas

Po kelių dešimtmečių Atanasijus Kircheris, vokiečių vienuolis jėzuitas, kuris dar garsėjo dideliu mokslingumu ir išskirtiniu indėliu į mokslą, pradėjo tyrinėti lignum nefriticum. Jis atliko daugybę eksperimentų su taure, kurią jam padovanojo jėzuitų misionieriai Meksikoje. Tą patį indą jis vėliau padovanojo Šventosios Romos imperijos imperatoriui Ferdinandui III. Mokslininkas pastebėjo, kad vandens spalva dubenyje ne visada tampa mėlyna. Tai priklauso nuo supančio apšvietimo.

Atanasijus Kircheris ir Ferdinandas III

Vienuolis išsiaiškino, kad mėlynos spalvos efektas trunka tik tol, kol vanduo yra taurėje. Jei jis perpilamas į stiklinį indą, vėl tampa bespalvis. Jei šis stiklinis indas perkeliamas į tamsesnę vietą, vanduo įgauna smaragdo žalumo atspalvį. Jei vanduo perkeliamas į tamsesnę vietą, jo spalva tampa rausva. 

Praėjus keleriems metams po Kircherio darbo paskelbimo, kitas botanikas atliko išsamius tyrimus. Šveicaras Johanas Bauhinas ištyrė nuostabaus medžio taurės ir jo drožlių savybes. Mokslininkas rašė, kad į taurę su medžio drožlėmis įpylus vandens, jis netrukus įgavo „nuostabią mėlynai geltoną spalvą“. Išnešus jį į šviesą, atspalviai pasikeitė ir priminė opalo spalvas. Skystis įgavo įvairių atspalvių - nuo ugninės geltonos, ryškiai raudonos iki švytinčios violetinės ir jūros spalvos. 

Spalvos nuolat keitėsi.

Unikalaus reiškinio paslaptis

Po to 1663 m. stebuklingojo medžio savybes ėmėsi tirti britų mokslininkas Robertas Boilas. Pirmą kartą lignum nephriticum nepaprastas poveikis buvo tiksliai moksliškai aprašytas. Dabar šis reiškinys yra visuotinai žinomas ir vadinamas fluorescencijos vardu. Boilas rašė, kad medienos išskiriamą tinktūrą turi skleisti smulkesnės jos dalys, kurias vanduo tarsi ištraukia. Boilas atkreipė dėmesį į tai, kad, įlašinus lašelį rūgšties, visi spalviniai efektai išnyksta. Neutralizavus šarmu, efektas vėl atsirasdavo. Deja, jau Boilo laikais ši mediena tapo neįtikėtinai reta, о XIX a. pradžioje ji visiškai išnyko. 

Iki XIX a. pradžios ši mediena visiškai išnyko.

XX a. vėl imta domėtis lignum nefriticum ir jo nuostabiomis savybėmis. 1915 m. amerikiečių botanikas Viljamas Edvinas Safordas pradėjo eksperimentus su šia mediena. Atlikęs tyrimus, jis padarė išvadą, kad Monardeso aprašytas gydomasis poveikis iš tiesų pasireiškia. Šis augalas auga Meksikoje ir vadinamas Eysenhardtia polystachya. Europoje išpopuliarėjusios taurės iš pradžių buvo gaminamos iš naros medžio (Pterocarpus indicus). Šis medis kilęs iš Filipinų. Į Meksiką jį atvežė pietų Lusono gyventojai, o iš ten jis atkeliavo į Europą. 

Lignum nephriticum gebėjimas suteikti vandeniui neįprastų spalvų atsiranda dėl reiškinio, vadinamo fluorescencija. Taip yra dėl tam tikrų cheminių medžiagų gebėjimo sugerti šviesą ar kitą elektromagnetinę spinduliuotę ir atspindėti ją kitu dažniu. Lignum nephriticum medienoje yra reto junginio, kuris, kontaktuodamas su šarminiu vandeniu, patiria greitą negrįžtamą reakciją, kurios metu susidaro stipriai mėlynai spinduliuojantis junginys, vadinamas matalinu.

Fluorescencijos efektas.

Šis augalas Meksikoje vis dar nepaprastai labai vertinamas. Jis garsėja stebuklingomis gydomosiomis savybėmis. Jos padeda išgydyti daugelį inkstų ir šlapimo pūslės ligų. Sis krūmas gali užaugti iki 5 metrų aukščio ir yra plačiai paplitęs savo natūraliame areale. Kita vertus, Pterocarpus indicus yra gana didelis medis. Jo aukštis siekia keturias dešimtis metrų, o kamieno storis - apie du metrus. 

Nepaprasto medžio žiedai

Augalas daugiausia auga Pietryčių Azijoje, vakarinėse Ramiojo vandenyno salose ir šiaurinėje Australijoje. Mediena naudojama baldams gaminti. Medžio žiedai yra vaistinio medaus šaltinis, o jo lapų užpilas dedamas į plaukų priežiūros priemones. Augalas naudojamas medicinoje įvairioms inkstų ligoms gydyti.