Argentinos vyriausybė žlunga, žmonės atsisako dirbti dėl didelio subsidijų mažinimo

Per pastarąsias 90 dienų Buenos Airėse kilo protestai, kurie ir toliau tęsiasi sostinėje, gyventojams kovojant su centro kairiųjų vyriausybe dėl didelių socialinių programų pakeitimų.

2022 m. liepos 20 d. Buenos Airėse protestuojantys socialinių ir profesinių sąjungų organizacijų nariai, reikalaujantys visuotinių bazinių pajamų. Nuskurdusi Pietų Amerikos šalis kovoja, kad galėtų grąžinti 44 mlrd. dolerių skolą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), vykstant milžiniškai infliacijai ir socialiniams neramumams. (Luis Robayo/AFP via Getty Images)

Birželio mėn. jau pradėtos mažinti subsidijos energetikos sektoriuje, atsižvelgiant į namų ūkių pajamas.

Kitos subsidijos, įskaitant liūdnai pagarsėjusią šalies socialinės paramos programą, taip pat bus apkarpytos, todėl tūkstančiai įpykusių gyventojų išėjo į gatves.

Per pastaruosius 20 metų valstybės remiama pagalba civiliams labai išaugo, todėl 22 mln. argentiniečių yra priklausomi nuo vienokios ar kitokios valstybės paramos.

Vyriausybės duomenimis, 2022 m. pirmąjį ketvirtį užimtumo lygis šalyje buvo 43 proc.

Argentinos prezidentas Alberto Fernandezas užfiksuotas per susitikimą Vokietijoje, Elmau pilyje, 2022 m. birželio 27 d. (Markus Schreiber/AFP via Getty Images)

Šalies valstybės finansuojamos programos apima beveik visus ekonomikos aspektus - nuo darbo užmokesčio iki komunalinių paslaugų, švietimo ir sveikatos priežiūros.

Apskaičiuota, kad valstybės pašalpų programoms Argentina jau dabar išleidžia apie 800 mln. pesų per dieną - daugiau nei 6 mln.

Tuo pat metu infliacija šioje Pietų Amerikos šalyje gegužės mėnesį pasiekė 58 proc., o liepos mėnesį viršijo 60 proc. Palyginimui, 2015 m. infliacija šalyje buvo šiek tiek didesnė nei 14 proc.

Bendrovės "Income Based Research" vyriausiasis finansininkas Haris Lorensas (Harry Lorenzo) laikraščiui "The Epoch Times" sakė, kad Argentinos vyriausybės išlaidavimo įpročiai yra didėjančios problemos priežastis.

"Argentinos vyriausybė jau kurį laiką kovoja su žlungančia ekonomika. Pagrindinė to priežastis - netvarios vyriausybės išlaidos, kurios iš dalies buvo finansuojamos iš dosnių gerovės programų", - aiškino Lorenzo.

Dar giliau į ekonominį chaosą

Per liepos 9 d. vykusią šalies nepriklausomybės dienos šventę prie prezidento būstinės "Casa Rosada" susirinkusioje piktoje minioje aidėjo šauksmai, reikalaujantys daugiau valstybės pinigų, laisvės nuo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir prezidento Alberto Fernandezo (Alberto Fernandez) atsistatydinimo.

Nuo to laiko tęsėsi suplanuotos demonstracijos, kurioms vadovavo profesionalūs protestų organizatoriai arba "piqueteros", reikalaujantys panaikinti siūlomą subsidijų mažinimą ir padidinti darbo užmokestį.

"Tai beprotybė. Tai, ko reikalauja piqueteros, yra beprotybė", - "The Epoch Times" sakė Alvaro Gomezas (Alvaro Gomez).

A. Gomezas daugiau kaip 15 metų gyveno ir dirbo Buenos Airėse, šiuo metu dirba taksi vairuotoju. Bėgant metams jis stebėjo, kaip jo šalis vis labiau grimzta į ekonominį chaosą.

"Per tą laiką mačiau, kaip atėjo ir išėjo penki prezidentai; niekas nepagerėjo. Pusė mūsų šalies gyventojų nenori dirbti, o tie, kurie dirba, nenori mokėti mokesčių už kitus", - sakė jis.

Autorius: Autumn Spreadermann per The Epoch Times (paryškinta mūsų),

Daugiau skaitykite čia...