Kaip gamta nustatė skirtumus tarp vyro ir moters?

Šių skirtumų suvokimas ir koregavimas, atsižvelgiant į savo elgesį – patikimas būdas sumažinti įtampą šeimoje, darbe, bendrų švenčių metu, kasdieniame bendravime su priešinga lytimi…

Kodėl mus taip dažnai neigiamai veikia tas faktas, kad esame tokie skirtingi, dažnai laikomės priešingų pozicijų? Mes nemokame vienas kito klausytis ir girdėti. Tačiau tuo pačiu metu mums labai reikia vienas kito ir negalime pavirsti visiškai kitu žmogumi, kad įgytume pilnatvę…

Viename sename filme, herojė – negraži intelektualė, daug skaitanti ir išsilavinusi moteris, išsakė įdomią metaforą. Pačioje filmo pradžioje, poroje kilus konfliktui, po keleto žeminančių replikų, kuriomis apsikeitė personažai, moteris ištarė: „Žmonės kaip dygliakiaulės žiemos metu – kai jiems šalta, jie stengiasi prisiglausti vienas prie kito, kad sušiltų, bet tuo pat metu skausmingai bado vienas kitą savo ilgais ir aštriais dygliais…“

Taigi, kokie yra pagrindiniai skirtumai, kuriuos reikia žinoti norint geriau suprasti vyrus ir moteris?

• vyrai orientuoti į tikslą, o moterys – į procesą;

• vyrai orientuoti į sprendimą, moterys – į emocinį palaikymą;

• vyrai linkę apibendrinti, moterys – detalizuoti;

• vyrai orientuoti į statusą, moterys – į artumą, intymumą…

Galimą būtų tęsti ir tęsti, tačiau apsiribosiu tik keliais dalykais. Pavyzdžiui, kaip vyrai ir moterys žvelgia į pasaulį ir jo struktūrą, nes juk ir čia – totalūs skirtumai:

– vyras: gyvenimas – tai konkurencija, kurioje beveik kiekvienas siekia įgyti statusą, o statusas – tai gebėjimas kontroliuoti kitus. Vyrams irgi norisi artumo, intymumo, kad galima būtų išvengti vienatvės, tačiau artumo jie nelaiko savo gyvenimo tikslu!

– moteris: į gyvenimą žvelgia kaip į tarpusavio santykius, stengiasi vengti vienatvės ir išsaugoti artimus santykius. Artumas, intymumas jai yra viskas! Taip pat ji naudojasi pažintimis, siekdama padėties visuomenėje, statuso, tačiau nepaverčia to savo gyvenimo tikslu (žinoma, pasitaiko išimčių, bet galiausiai daugelis moterų vėliau dėl to gailisi);

– vyrai – priima sprendimus nesitardami su partneriais, kadangi nesijaučia laisvi, jeigu negali veikti be išankstinio susitarimo. Net būdami berniukais, jie išmoksta, kad gali gauti tai, ko nori, jeigu demonstruoja savo pranašumą, tą patį rodo „tikrų vyrų“ elgesys;

– moterys – joms natūralu tartis bet kokiu klausimu su partneriais, kadangi pati diskusija suvokiama kaip emocinis artumas. Net būdamos mergaitėmis, jos labiausiai bijo būti atstumtos.

Visus šiuos pastebėjimus įsisaviname dar vaikystėje, kadangi netgi berniukų ir mergaičių žaidimuose galima aiškiai matyti skirtingų lyčių elgesį. Berniukai žaidžia lauke, labiau mėgsta grupes, turi nuolatinį ar laikiną lyderį, mėgsta ginčytis, girtis ir pan.

O mergaitės? Jos žaidžia mažose grupėse arba poromis. Dažnai jų bendravimo ratas apsiriboja viena mergaite. Būtent santykiai yra žaidimo esmė. Mergaitės labiau rūpinasi, kaip patikti kitiems ir ne taip atvirai kovoja už savo statusą.