Kovido diagnozei patvirtinti pakanka namuose daryto testo

Atžingsniavęs ruduo tradiciškai ne tik perkerpa mokslo metų pradžios juostą, bet primena apie imuniteto stiprinimą, nes šaltasis sezonas jau ant slenksčio. Juolab kad per visą vasarą COVID-19, kiti virusai nebuvo visiškai atsitraukę. Jau nuo rugpjūčio 16 d. galioja nauja tvarka, pagal kurią pacientams kaip įrodymo apie sirgimą koronavirusu pakanka ir savikontrolės greitojo antigeno testo.

Skirtumas – dėl skaitmeninio pažymėjimo

Vadovaujantis atitinkamais Sveikatos apsaugos ministerijoje priimtais sprendimais, būtent nuo rugpjūčio 16 d. asmeniui, COVID-19 infekciją nusistačius parduotuvėje ar vaistinėje įsigytu savikontrolės greitojo antigeno testu, šeimos gydytojas gali patvirtinti šią ligą, net nekviesdamas paciento atvykti į gydymo įstaigą. Sergančiajam kovidu nuotoliniu būdu paskiriamas gydymas ir išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Nebeliko iki tol buvusios būtinybės įtariama minėta infekcija susirgusiam asmeniui kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, kur jam atliekamas greitasis antigeno testas ir tik tuomet skiriamas gydymas ir išduodamas nedarbingumo pažymėjimas.

Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas patikino, jog tokia tvarka galioja ir jo vadovaujamoje įstaigoje. „Atlikus testą pačiam gydytojas fiksuoja susirgimą, prireikus išduoda nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau skirtumas toks, kad, norint turėti Europos Sąjungos skaitmeninį COVID pažymėjimą, to nepakanka. Jei reikalingas pažymėjimas, testas turi būti atliktas įstaigoje, tada duomenys suvedami į atitinkamą sistemą, tam yra paskirtas žmogus“, – paaiškino P. Serapinas. Anot jo, tokia tvarka logiška, kitu atveju būtų galima nueiti iki absurdiškų situacijų, kai flomasteriu galimai nusibrėžiamos atitinkamos linijos. Antigeno testas nėra toks tikslus kaip PGR, tačiau, pasak vyriausiojo gydytojo, dirbama pagal esamą tvarką. Šeimos gydytojams nuo šios tvarkos darbo nei padaugėjo, nei sumažėjo.

Simptomai įvairūs

P. Serapinas, paklaustas, kaip keičiasi COVID-19 sergamumo kreivė rajone, atsakė, jog pastarieji trys mėnesiai panašūs. Vieną savaitę daugiau atvejų, kitą – šiek tiek mažiau. „Virusas pasikeitęs, yra daug lengvų formų, mažai kas pakliūva į stacionarą, tačiau yra ir sergančiųjų sunkiau“, – kalbėjo vyriausiasis gydytojas. Jo nuomone, šis šaltasis sezonas jau turėtų būti kitoks, nes daug kas pasiskiepiję, persirgę, tačiau nedera pamiršti ir to, kad ir per vasarą virusas neišnyko, jo fonas buvo nuolat. Šiuo metu skiepijasi tik pavieniai asmenys. Dažniausiai tai senjorai arba lėtinių ligų turintys asmenys.
Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Virgina Ruškienė „Bangai“ sakė, kad dabar ligoninėje pasitaiko vienas kitas COVID-19 atvejis. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę buvo du. Būna, jog pacientai atvažiuoja dėl visai kitų priežasčių, tačiau atlikus testą paaiškėja, kad diagnozė – koronavirusas. Viena pacientė skundėsi dėl pykinimo, vėmimo, viduriavimo, buvo suteikta būtinoji pagalba. Pirmasis testas buvo neigiamas, o po paros jau buvo teigiamas. „COVID-19 ne visada būdingi tik standartiniai simptomai: kosulys, karščiavimas. Būna ir pilvo skausmų, ir pykinimų, ir t. t. Vyriausioji gydytoja užsiminė, kad Gargždų ligoninei vis dar trūksta slaugytojų padėjėjų, tokia situacija visoje Lietuvoje. „Priimtume, jei tik atsirastų, tačiau žmogus turi turėti mokslų baigimo pažymėjimą“, – paaiškino V. Ruškienė. Anot jos, ligoninės kolektyvas rudenį pasitinka pasipildęs dar vienu chirurgu – gydytoju Sigitu Gaudiešiumi. „To reikėjo, kad galėtume užtikrinti chirurginę pagalbą visą parą, kad būtų visi budėjimai užpildyti. Aišku, finansinė našta – ligoninei“, – kalbėjo vyriausioji gydytoja.

Svarbu stiprinti imunitetą

Šeimos gydytojos pasiteiravome, kaip patartų stiprinti imunitetą. Gargždų PSPC šeimos gydytoja Nijolė Marija Kregždienė atsakė, jog labai paprastai: valgyti daug vaisių, daržovių, mėgautis rudens gėrybėmis ir daug laiko leisti gamtoje, sportuoti, mankštintis. „Štai mano sesutė numina iki 20 km dviračiu. Jei tik yra jėgų, būtinai judėti. Į mitybos racioną įtraukite svogūnus, česnakus, imbierą, citrinas“, – ragino šeimos gydytoja. Ar reikia vartoti vitaminą D, anot šeimos gydytojos, pirmiausia svarbu išsitirti jo lygmenį organizme, o tada spręsti dėl papildų. Tačiau jei vasarą mažai buvote saulėje, jei jums per 50–60 metų, vitaminas D jau yra kitaip pasisavinamas, tad išties verta pasitikrinti, ar nėra jo stygiaus. „Mano vienas pacientas, kuris sunkiai juda, kiekvieną dieną išeina į balkoną, kur turi kėdutę, ir atsisėdęs pasikaitina prieš saulutę bent 10 min. Padarėme tyrimą – jo vitaminas D norma, tad organizmui pakanka per dieną 10 minučių saulės vonių“, – komentavo gydytoja N. M. Kregždienė.

ĮdomuKlaipėdos rajono savivaldybėje užsikrėtimai per 14 dienų 100 tūkst. gyv. – 260,2 (Lietuvoje – 400,9).Nuo gripo vakcinos Gargždų PSPC dar nėra. Anot P. Serapino, tikėtina, kad bus gauta spalio mėnesį.

Agnė ADOMAITĖ