Mįslingas ežero gausmas daugiau kaip 150 metų yra neįmenama mįslė

Mįslingi garsai, vadinami „Senekos artilerija“ (angl. Seneca Guns), jau daugiau nei 150 metų aidi kai kuriose JAV Šiaurės Karolinos pakrantės dalyse, o kai kurie jų būna tokie galingi, kad drebina langus ir pastatus.

„Senekos artilerijos“ pavadinimas kildinamas ne iš Šiaurės Karolinos, bet iš Senekos ežero, Niujorko valstijoje, kur vyko panašus reiškinys.

Grėsmingieji ežero gaudesio garsai buvo aprašyti dar 1850 metais, rašytojo James Fenimore Cooper apsakyme „Ežero artilerija“ (angl. The Lake Gun“), kur tuomet jie buvo girdimi ištisus šimtmečius.

„Tai garsas primenantis sunkios artilerijos sprogimą, kurio negali paaiškinti joks žinomas gamtos dėsnis,“ – rašė Cooper. „Pranešama apie garsų, duslų, tolimą ir impozantišką garsą. Ežeras atrodo besikalbantis su jį supančiomis kalvomis, kuris savo atsakymą pasiunčia aidu. Niekada nebuvo pateikta jokia įtikinama teorija, kuri paaiškintų šį triukšmą“.

Šiaurės Karolinos pakrantės gyventojai dažnai praneša girdintys panašius sprogimų garsus, kurių paaiškinimai svyruoja nuo tolimų audrų ir žemės drebėjimų iki karjerų sprogdinimų bei karinių pratybų, rašo livescience.com. 

Siekdami pagaliau pasiekti viso to ištakas mokslininkai peržiūrėjo skirtingus liudijimus, siekiančius iki 2013 metų ir sukūrė stebėjimų katalogą.

Tuomet šiuos incidentus jie sulygino su duomenimis, surinktais iš „EarthScope Transportable Array“, 400 atmosferinių sensorių ir seismografų tinklo.

Nors „Senekos artilerija“ gali sukelti žemės virpėjimą, mokslininkai neatrado jokių žemės drebėjimo įrašų, kurie sutaptų su reiškinio liudijimais, kas atmeta galimybę, jog gausmą sukelia drebanti žemė.

Mokslininkai teigia, kad greičiausiai tai yra atmosferinis fenomenas ir jo nesukelia seisminė veikla. Jie daro prielaidą, kad jis sklinda per atmosferą, o ne per žemę.

Vienas iš atmosferinių paaiškinimų galėtų būti bolidai – kosminės uolienos, kurios keliauja taip greitai, kad susidūrę su Žemės atmosfera jie sprogsta. Kita galimybė galėtų būti reiškiniai, kurie kyla vandenynuose, pavyzdžiui, labai didelių bangų smūgiai ar toli nuo krantų griaudžianti perkūnija.

Manoma, kad atmosferinės sąlygos gali būti tokios, kad jos sustiprėja tam tikra kryptimi arba pirmiausia veikią šią lokalizuotą vietovę.

Signalai, siejami su gaudesiu, savo trukme svyruoja nuo maždaug 1 iki beveik 10 sekundžių, o stotis netoli Cape Fear (liet. Baimės kyšulio) fiksuoja ryškiausius signalus.

Keistas sutapimas yra tas, kad būtent šiuo keistu vardu pavadintas Cape Fear regionas susiduria ir su didžiausiu praneštų „Senekos artilerijos“ incidentų skaičiumi. Vis dėlto, sensorių tinklas nebuvo pakankamai tankus, kad tiksliai nustatytų iš kur kyla signalas ir prireiks daugiau duomenų, kad būtų atsekti šie didžiuliai sprogimai.

Tikėtina, kad gaudesio garsus gali sukelti skirtingi dariniai. Pavyzdžiui, kai kurie kariniai lėktuvai, skriejantys regione, peržengia garso barjerą, taigi kai kurie „artilerijos“ garsai iš tiesų gali būti smūginės bangos.

Cape Fear regioną įvardinus, kaip daugiausia žadančią paieškų vietovę, kiti žingsniai link šios dėlionės sprendinio būtų didesnio duomenų kiekio surinkimas per kelerius metus, pasitelkiant mažiausiai trijų stočių masyvą su trimis mikrofonais kiekvienoje iš jų, taip kuo tiksliau trianguliuojant iš kur kyla garsas.

Tačiau bent jau kol kas prie atsakymų tyrėjai dar nepriartėjo ir „Senekos artilerijos“ sprogimai išlieka mįsle.

Gismeteo.lt