Atskleista nauja majų civilizacijos žlugimo priežastis

Mažesnis sezoninių kritulių kiekio nuspėjamumas galėjo turėti didelę įtaką klasikinio laikotarpio majų civilizacijos žlugimui maždaug prieš 1100 metų. Tokią išvadą padarė Naujosios Meksikos universiteto (JAV) ir Potsdamo universiteto (Vokietija) mokslininkai, savo tyrimo rezultatus paskelbę žurnale "Communications Earth & Environment".

Specialistai analizavo stabiliųjų izotopų kiekį stalagmituose, esančiuose Yoke Balum urve, netoli archeologinių kasinėjimų vietos Belize, kur buvo ikikolumbinis miestas Uxbenka. Pagal anglies izotopų ir deguonies santykį mokslininkams pavyko atskleisti, koks buvo kritulių kiekis ir dirvožemio sąlygos regione per pastaruosius 1600 metų.

Majų žemdirbystė labai priklausė nuo vandens, kurio buvo galima gauti tik vasaros liūčių sezono metu. Kritulių intensyvumo ir laiko pokyčiai galėjo turėti reikšmingų pasekmių senovės Centrinės Amerikos žmonių visuomenėms. Nors daugėja įrodymų, kad pasikartojančios sausros lėmė majų miestų aglomeracijų susiskaidymą ir gyventojų išsisklaidymą pietinėse žemumose, sezoninių pokyčių vaidmuo iki šiol menkai ištirtas.

Paaiškėjo, kad sezoninių kritulių kiekio pokyčiai 700-800 m. po Kr. buvo nauja grėsmė maisto gamybai regione, kuriame visi augalai tiesiogiai priklausė nuo kritulių, todėl buvo sunku arba neįmanoma numatyti derliaus nuėmimo laiką. Tai buvo vienas iš veiksnių, lėmusių majų civilizacijos žlugimą, kurios gyventojų skaičius (5-10 mln. žmonių) per 100-150 metų sumažėjo 60-70 proc.