Žvaigždžių vartai: paslaptingi "Saulės vartai" senoviniame Tiahuanaco mieste Bolivijoje

Keturių tūkstančių metrų aukštyje, pietinėje Titikakos ežero pakrantėje Bolivijoje, yra senovinis Tiahuanako miestas. Praeityje jis buvo didžiulės imperijos ir pažangios civilizacijos, klestėjusios nuo II iki X mūsų eros amžiaus, sostinė.

Šis miestas buvo vienas svarbiausių centrų prieš Amerikos kolonizaciją ir užėmė dabartinių Peru ir Čilės teritoriją. Didžiulės šventyklos griuvėsiuose mokslininkai aptiko paslaptingą megalitinį statinį, vadinamą Saulės vartais. Jau daugelį metų archeologai bando įminti šios neaiškios struktūros, kurią legenda vadina pirmąja, atsiradusia Žemėje po baisios katastrofos, paslaptį.

Ką šiandien žinome apie vietą, per kurią vidurdienį, žiemos saulėgrįžos dieną, praeina naujai gimusios Saulės spindulys? Andų legendose ši vieta apibūdinama kaip žmonijos lopšys. Pasak senovės tekstų, dievas Viracocha sukūrė viską ir sukūrimo vieta pasirinko Tiahuanaco miestą.

Praeityje čia gyveno daugiau nei 20 000 žmonių. Miestas klestėjimo laikotarpį pasiekė V-IX a. Jis buvo pastatytas iš įspūdingų tašytų akmenų ir turėjo sudėtingą požeminę drenažo sistemą.

Archeologai nerimauja dėl šių griuvėsių amžiaus ir aršiai diskutuoja. Iš pradžių, kai šie griuvėsiai buvo atrasti, jie buvo datuojami 14 000 metų prieš Kristų. Tačiau modernesni tyrimų metodai rodo, kad jie greičiausiai datuojami nuo III a. pr. m. e. iki I mūsų eros amžiaus.

Iš pradžių senovinį Bolivijos miestą Tiahuanaką XVI a. viduryje atrado Pedro Cieza de Leonas. Tyrinėtojai atstatė sugriautą milžinišką arką, kuri gulėjo ant žemės, ir dabar ji atrodo taip, kaip šiandien. Vartai buvo iškalti iš vieno andezito vulkaninės kilmės akmens bloko.

Mokslininkai teigia, kad šis monolitas sveria mažiausiai 10 tonų. Tačiau tiksli šių vartų vieta pirminiu laikotarpiu vis dar nežinoma.

Ant vartų pavaizduotos būtybės panašios į žmones su stačiakampiais šalmais, jos turi susuktas uodegas, o už nugaros - sparnus. Vartus vainikuoja dievybės atvaizdas, galbūt inkų dievo Virakočos ar kito saulės dievo. Dievybės veidą supa saulės spinduliai, o kiekvienoje jo rankoje yra lazda.

Kai kurie ekspertai mano, kad Saulės vartai buvo naudojami kaip kalendorius, ir net vadina juos Kalendoriaus vartais. Tai prasminga, tačiau jei tai tiesa, tai pagal šį kalendorių metus sudarė 290 dienų, o kiekvieną mėnesį - 24 dienos.

Yra ir kitų teorijų, kurios teigia, kad šie vartai buvo portalas į kitą dimensiją, galbūt į dievų šalį.

Daugumoje nuotraukų ir piešinių vartai jau iškasti, o centrinis praėjimas niekuo neužpildytas. Tačiau 1903 m. nuotraukoje matyti, kad centrinė dalis užtverta.

Pastebima, kad "kultūrinis sluoksnis" siekia nemažą aukštį, o praėjimas, pro kurį pasirodė "saulės dievas", uždarytas.

Pirmasis variantas - patys žmonės nutraukė bendravimą su dievais, netgi užblokavo "žvaigždžių vartus", kad dievai negalėtų pro juos praeiti.

Antrasis variantas - gyventojai išnyko, galbūt sekdami paskui savo saulės dievą pro "žvaigždėtus vartus" į naująjį pasaulį, o likę šventikai užblokavo praėjimą, kad nutrauktų ryšį su dangumi.

O, ką jūs manote?