Bilas Geitsas pervedė milijonus į biolaboratoriją, kuriančią uodų pernešamas vakcinas ir genetiškai modifikuotus parazitus

Bilas Geitsas, žinomas ne tik kaip technologijų vizionierius, bet ir filantropas, dabar atsidūrė etinių ginčų centre dėl savo naujų tyrimų. Nyderlandų mokslininkai kuria genetiškai modifikuotus uodus, kurie gali įšvirkšti maliarijos parazitus žmonėms, ir tai kelią rimtų klausimų apie etikos ir saugumo problemas. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip šie eksperimentai gali paveikti visuomenę ir kokios pasekmės gali kilti dėl šių ambicingų projektų.

Billas Gatesas (Bilas Geitsas) finansuoja Nyderlandų mokslininkus, kurie kuria uodus, įšvirkščiančius žmonėms genetiškai modifikuotus maliarijos parazitus - tai kelia rimtų etinių ir saugumo problemų, susijusių su be sutikimo tiekiamomis bioinžinerinėmis vakcinomis.

Jei daugelį metų sekėte mano tyrimus, žinote, kad tai ne pirmas kartas, kai Bilas Geitsas susijęs su etiškai abejotinais eksperimentais, turinčiais pasaulinių pasekmių.

Tačiau šį kartą antraštėse rašoma ne apie vakcinų centrą ar farmacijos bendrovę - taigenetiškai modifikuoti uodai, pernešantys maliarijos parazitus žmonėms. Taip, perskaitėte teisingai.

Daugelį metų didžioji žiniasklaida pasilenkdavo, kad „paneigtų“ teiginius, jog Bilas Geitsas (Bill Gates) kuria bioinžinerines vakcinas ir genetiškai modifikuotus uodus, skirtus be sutikimo jas pernešti žmonėms. Tačiau dabar pagrindinis recenzuojamas medicinos žurnalas tyliai patvirtino, kad jis būtent tai ir darė.

Nerimą keliančiame tyrime, paskelbtame žurnale „ The New England Journal of Medicine“ (NEJM), Leideno universiteto medicinos centro (LUMC) Nyderlanduose tyrėjai sukūrė uodus, galinčius įšvirkšti žmonėms biologiškai sukurtų maliariją sukeliančių parazitų. Šie parazitai nukeliauja į kepenis ir užkrečia raudonuosius kraujo kūnelius.

Šių tyrimų pasekmės ne tik gąsdinančios, bet ir toli siekiančios. Ir, žinoma, Bilas Geitsas yra pačiame jų centre.

Tą patį mėnesį, kai buvo paskelbtas šis tyrimas, Bilo ir Melindos Geitsų fondas LUMC skyrė 2 287 871 JAV dolerių „naujos kartos vakcinų nuo maliarijos kandidatams“ kurti. Tai papildė 1 578 317 JAV dolerių, kuriuos Geitsas LUMC skyrė vos prieš kelis mėnesius, kad ištirtų maliarijos vakcinų atsaką endeminiuose regionuose.

Dėl to kyla keletas svarbių klausimų: Kodėl Geitsas taip daug investavo į projektą, kuriame uodai naudojami kaip vakcinos pernešimo sistema? Ir kodėl šis tyrimas skamba bauginančiai panašiai į mokslinės fantastikos košmarus - ar dar blogiau, į atgimusią distopinę sąmokslo teoriją?

Pats tyrimas primena siaubo filmą. Atlikdami klinikinį tyrimą, kurio tikslas - patikrinti imunizacijos saugumą ir veiksmingumą naudojant genetiškai susilpnintus parazitus, vadinamus GA1 ir GA2, tyrėjai dalyviams įkando nuo 15 iki 50 infekuotų uodų.

GA1 buvo sukurtas taip, kad sustabdytų vystymąsi praėjus 24 valandoms po užsikrėtimo, tačiau jis beveik neveikė. Tik 13 % dalyvių, kuriems įkando GA1 uodai, neužsikrėtė maliarija. Reaguodami į tai, tyrėjai dar labiau modifikavo parazitą ir sukūrė GA2, kuris buvo sukurtas taip, kad sustabdytų vystymąsi praėjus šešioms dienoms po užsikrėtimo. GA2 trumpalaikis veiksmingumas buvo 89 %.

Tačiau čia yra vienas trūkumas - jie stebėjo dalyvius tik 25 dienas. Kas nutiko po to? Niekas nežino, nes tyrėjai nesivargino tikrinti.

Raudonos vėliavos: Širdies pažeidimai ir susirūpinimas dėl saugumo

Net per trumpą stebėjimo laikotarpį buvo nustatyta nerimą keliančių faktų. Dviem dalyviams buvo nustatytas padidėjęs troponino T kiekis - širdies raumens pažeidimo žymuo. Nors tyrimo autoriai tai atmetė kaip „nesusijusius dalykus“, jie nepateikė jokių realių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų.

Dr. Ričardas Bartletas (Richard Bartlett), medicinos saugos gynėjas, teigė: "Padidėjęs troponino kiekis yra rimtas pavojaus signalas. Troponinas yra širdies pažeidimo, o ne kepenų pažeidimo žymuo. Tai ignoruoti yra neapgalvota ir nepriimtina."

Dr. Bartletas taip pat atkreipė dėmesį, kad trumpas tyrimo stebėjimo laikotarpis - vos kelios savaitės - yra labai netinkamas ilgalaikei saugumo rizikai įvertinti. "Kur yra 6 mėnesių ar 1 metų duomenys? Be jų mes skraidome aklai ir be reikalo rizikuojame žmonėmis “, - sakė jis.

Nepamirškime viso to laiko. Gateso fondo finansavimo padidėjimas sutampa su tokių eksperimentinių metodų, kaip šis, suaktyvėjimu. Po COVID-19 pandemijos, kurią, daugelio nuomone, sukėlė laboratorijoje sukurtas patogenas, visuomenė nusipelno atsakymų apie tokių projektų saugumą, etiką ir priežiūrą.

Matėme, kas nutinka, kai priežiūra yra nepakankama, o atskaitomybė neegzistuoja. Jei dabar nereikalausime skaidrumo, galime atverti duris dar pavojingesniems eksperimentams, prisidengdami „visuomenės sveikata“.

Aišku viena: kai ant šio projekto matyti Gateso pirštų antspaudai, laikas atidžiai pažvelgti į tai, kas ir kodėl finansuoja šiuos eksperimentus.