Medicinos Naujienos:

Pasirodo, kai kuriose Lietuvos vietovėse būtų įmanoma net trečdaliu sumažinti mirtingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų. Šiuo metu net 23 Lietuvos savivaldybėse standartizuotas 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumas dėl kraujotakos sistemos ligų viršija šio rodiklio Lietuvos vidurkį 20 proc. ir daugiau. Teigiama, kad ateityje mirtingumą šiose savivaldybėse nuo širdies ir kraujagyslių ligų įmanoma sumažinti nuo 158,91 atvejų/ 100 tūkst. gyv. (2012 m.) iki 105 atvejų/100 tūkst. gyv. (2023 m.). Insultų galėtų sumenkti nuo 30,03 atvejų/ 100 tūkst. gyv. (2012 m.) iki 24 atvejų/100 tūkst. gyv. (2023 m.).

Paracetamolis netinka nugaros skausmui ir osteoartritui gydyti, nors ir yra rekomenduojamas kaip veiksmingas vaistas, išsiaiškino Australijos mokslininkai, skelbia BBC. Mokslininkai peržiūrėjo 13 klinikinių tyrimų išvadas, kurios buvo skelbiamos „British Medical Journal“, ir nusprendė, kad šis vaistas nepadeda kovoti su minėtosiomis ligomis ir nepagerina pacientų gyvenimo kokybės. Maža to, paracetamolis, kaip perspėja mokslininkai, padidina kepenų sutrikimų riziką.

Avicena kažkada yra pasakęs: gydytojas, kovodamas su liga visuomet turi tris instrumentus: žodį, žoles ir peilį. Kitaip tariant, jau labai senai žmonės žinojo, kad žodis arba mintis yra svarbesni dalykai už vaistus ar chirurgines intervencijas. Žiniasklaidoje buvo aprašytas atvejis, kai vienos Paryžiaus ligoninės jauna psichologė Emili Ki, rizikuodama apsijuokti paprašė, kad vyr. gydytojas leistų atlikti nedidelį eksperimentą. Ligoninės pacientai turėjo tris kartus per dieną garsiai ir mintimis kartoti tą pačią frazę: „Kiekvieną dieną aš jaučiausi vis geriau ir geriau“. Ligoniai buvo prašomi šią frazę kartoti ne mechaniškai, o bandant pajausti, jog viskas taip iš tikrųjų vyksta.

Biochemijos srityje dirbantys mokslininkai iš JAV išsiaiškino, kaip į žmogaus akis įdiegti naktinį matymą, kuris leistų žmogui visiškoje tamsoje objektus matyti 50 metrų atstumu keletą valandų. Svarbiausiais elementas šiame eksperimente buvo šviesai jautri medžiaga – chlorinas e6(Ce6), kuri gaunama iš jūros gyvių ir iki šiol ilgą laiką buvo naudota vėžio gydymo tyrimuose, skelbia Sciencealert.com.

Kaip ir daugelis mokslu besidominčių mokinių, Andrew Jinas domėjosi žmogaus evoliucijos klausimu. Bet susidomėjimas šį protingą jaunuolį, vieną iš trijų „Intel Science Talent Search“ laureatų, laimėjusių 150 000 JAV dolerių, nuvedė kur kas toliau nei kitus. Jis sukūrė būdą, kuris gali būti naudingas tokių ligų, kaip ŽIV, schizofrenija, gripas ar meningitas, gydymui. Vykdydamas savo projektą, su kuriuo dalyvavo konkurse, vyriausios klasės mokinys sukūrė mašininio mokymosi algoritmus, kurie aptinka mutacijas žmogaus genome – šių mutacijų atradimas vieną dieną gali padėti sukurti vaistus nuo minėtų ligų.

Grožį kiekvienas iš mūsų suprantame skirtingai, tačiau jis yra pakankamai svarbus kiekvienam norinčiam pritapti prie visuomenės, būti pripažintam. Ir nors besikreipiančių į plastikos chirurgus vis daugėja, apie šią sritį vis dar sklando daugybė įvairiausių gandų bei mitų. Kalbama, kad pasidarius vieną operaciją, tampama priklausomu nuo plastikos chirurgų, kad jie pildo bet kokius pacientų norus, kad pasididinusi krūtinę implantais moteris ne tik negalės krūtimi maitinti kūdikio, bet ir turės atsisakyti kelionių lėktuvu ir nardymo.

Bendrovė „Google“ turi planų gaminti dėvimus įrenginius, kurie galėtų naikinti mūsų organizme šmirinėjančias žalingas struktūras, rašo buzzfeed.com. Neseniai JAV patentų biuro patvirtintoje patentinėje paraiškoje „Google“ aprašė naujovišką medicininės terapijos būdą, kurį taikant į žmogaus kraujotakos sistemą būtų įleidžiamos mažutės magnetinės dalelės. Šios dalelės, aktyvuotos apyrankės, atakuotų vėžines ląsteles ir su kitomis ligomis siejamus patogenus. Paraišką dar 2013 m. rugsėjį pateikė „Google“ gyvybės mokslų padalinio vadovas Andrew Conradas.

Daugumai žmonių kelia nerimą ne laiku ir ne vietoje išdygęs spuogas, tačiau tai menka problema, palyginus su tuo, kad ant veido ar viso kūno odos gali atsirasti riebalinių guzelių (lipomų). Laimė, yra daugybė būdų, kaip juos panaikinti ir išvengti naujų atsiradimo.

2014 m. pabaigoje JAV mokslininkai sugebėjo keliems kūdikiams, dėl genų defekto neturintiems imuninės sistemos, ją atkurti, pakeitę brokuotus genus veikiančiais. Šis naujas, bet sudėtingas gydymo metodas – genų terapija, kartais jau duoda tiesiog stebuklingų rezultatų. Naudojami modifikuoti virusai, kurie it paštininkai atgabena į žmogaus ląstelę teisingai veikiantį geną ir jį įklijuoja tinkamoje genomo vietoje. Deja, neretai toks virusas pažadina leukemiją sukeliančius genus arba išprovokuoja ūmias organizmo reakcijas. Genų terapijos metodus tobulina ir mūsų šalies mokslininkai, pelnę Lietuvos mokslo premiją. Jie tiria ir kuria baltymus, labai padidinančius genų terapijos efektyvumą. Beje, šie baltymai gyvybiškai svarbūs ne tik žmonėms, bet ir bakterijoms.