Profesorius V. Usonis apie vakcinų komplikacijas

Vilniečių šeima įsitikinusi, kad jų vaikas vos neužduso dėl organizmo reakcijos į tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) skiepą. Tėvai kelia klausimą, ar patys medikai turi pakankamai informacijos apie nepageidaujamas skiepų reakcijas bei kiek tiksli skelbiama statistika.

Vilniaus universiteto (VU) Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Vytautas Usonis aiškina, kad vakcinos saugios ir veiksmingos, tačiau retais atvejais pasitaiko stipresnių organizmo reakcijų. V. Usonis sutinka, kad šeimos apie skiepus galbūt negauna pakankamai informacijos.

Lietuvoje kasmet atliekama apie 800 tūkst. skiepų dūrių. Praėjusiais metais šalyje užregistruotos 65 nepageidaujamos reakcijos į vakciną.

Vaikas mėlo ir duso

„Patikėkit manimi – matyti, kaip vaikas dūsta, yra baisu. Ranka nekyla skiepyti, kai žinai, kad gali pasikartoti, kas buvo“, – pasakojo vilnietis Kęstutis Dapkevičius.

Jis iki šiol su siaubu prisimena akimirkas, kurias teko išgyventi: 14 mėnesių sūnus vos neužduso. Nors medikams nepavyko išsiaiškinti, kas sukėlė tokią organizmo reakciją, vyras įsitikinęs: tai buvo reakciją į MMR skiepą (nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės).

K. Dapkevičius pabrėžia nesantis prieš skiepus, tačiau kelia klausimą, ar patys medikai turi pakankamai informacijos apie skiepus bei pašalines jų reakcijas.

K. Dapkevičius sūnų paskiepijo sausio 26 d. Problemų kilo vasario 5 d.

„Žmona parašė, kad vaikui pakilo temperatūra iki 38 laipsnių ir paprašė nupirkti paracetamolio žvakučių. Jų nupirkau, vaikas pasirodė pablyškęs ir šiek tiek karščiuojantis, tačiau laimingas bėgiojo. Žmona pamaitino, jis gulėjo lovoje ir pastebėjome, kad nejuda, tik dairosi į šalis, o šiaip būdavo labai aktyvus. Termometras rodė 38,5 karščio, įdėjome paracetamolio žvakutę, vėliau pasirodė, kad vaikas ėmė springti, nekvėpuoti“, – prisimena pašnekovas.

Tėvai nedelsiant iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kol po 10 minučių atvyko medikai, vaikas pradėjo mėlynuoti, atvykę gydytojai vaikui iškart uždėjo deguonies kaukę, drėgnais rankšluosčiais mažino kūno temperatūrą. Per 10 minučių vaikas kažkiek atsigavo, medikai bandė kviesti reanimobilį, tačiau aplinkui jo nebuvo, tad vaiką išvežė su paprasta greitąja.

„Žmona pasakojo, kad pakeliui į ligoninę prasidėjo tas pats – ėmė trikti kvėpavimas, vaikas ėmė gargaliuoti. Vaikas nuvežtas į reanimaciją, ten suleido vaistų nuo traukulių, jis per valandą atsigavo, tą patį vakarą iš reanimacijos perkeltas į bendrą palatą, kur praleido 4 dienas“, – kalbėjo vyras.

Medikai nenustatė nei gripo, nei kitos ligos, esą netgi bandė išleisti be diagnozės. Tada K. Dapkevičius ėmė klausinėti, ar tai negali būti nuo skiepo – tokią šalutinę reakciją buvo skaitęs vakcinos informaciniame lapelyje. „Medikai sutiko įrašyti, kad tokią reakciją galimai sukėlė skiepas, atsirado įrašas: „Kadangi buvo skiepytas MMR vakcina, negalima atmesti pašalinės reakcijos į skiepą“, – sako K. Dapkevičius. Tolimesnių skiepų klausimais rekomenduota konsultuotis pas vaikų gydytoją, konsultuojančią skiepų klausimais. Medikai vaikui nustatė kvėpavimo takų infekciją. Tėvo tvirtinimu, būtent tai skiepų lapelyje įrašyta kaip šalutinis poveikis.

Tai, kad organizmo reakcija ir skiepas negali būti sutapimas, K. Dapkevičius mano ir dėl bėrimų: kai vaikas papuolė į reanimaciją, buvo išbertas, tai užregistruota ligos istorijoje. Vaiką pakartotinai išbėrė ketvirtą dieną po priepuolio, prieš išrašant namo. Bėrimai taip pat minimi vakcinos informaciniame lapelyje.

Negalavimų nesieja su skiepais?

Pasidalinęs savo istorija feisbuke, K. Dapkevičius sulaukė panašių patirčių – atsiliepė ir daugiau tėvų, liudijančių, kad sulaukė nepageidaujamos skiepų reakcijos, tačiau medikai to nesiejo su skiepais, įtarė, kad vaikai galėjo kažkuo užsikrėsti poliklinikoje, kur daug sergančiųjų.

„Perskaičius laisvai internete prieinamą informacinį lapelį man bent jau paaiškėjo, kad realiai šalutinių vakcinos poveikių yra pakankamai daug. Tuo metu domėjausi Lietuvos statistika – praėjusiais metais nuo šios vakcinos registruotas tik vienas šalutinis poveikis – encefalomielitas – smegenų ir smegenų dangalų uždegimas“, – kalbėjo vilnietis.

Beje, tai K. Dapkevičiaus sūnui buvo pirmi skiepai – iki šiol vaiko skiepijimą šeima norėjo kuo labiau atitolinti.

Šeima nežino, kaip elgtis toliau – kol kas bent jau nežada sūnaus skiepyti pagal nustatytą skiepų grafiką ir ne nuo visų ligų. Juoba, sako K. Dapkevičius, penkiavalentės vakcinos šalutinis poveikis – karščiavimas iki 39 laipsnių – tėvas primena, kad vaikas duso ir traukulius kentė esant 38 laipsniams karščio.

„Gydytojai nesuteikia kokybiškos ir visapusiškos informacijos apie skiepus prieš tėvams padedant parašą laukelyje „sutinku skiepyti“. Mes, nors ir klausėme, negavome informacijos apie vakcinos galimus šalutinius poveikius, kuriuos patyrė mūsų sūnus. Gydytoja negalėjo atsakyti į mūsų klausimus apie skiepus“, – kalbėjo vilnietis.

V. Usonis: šeima turėtų tam būti pasiruošusi

Vilniaus universiteto (VU) Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius V. Usonis aiškina, kad skiepai, kaip ir kiekvienas vaistas, turi savo anotacijas. Jose viskas išvardinta. Taip pat informacijos lietuvių kalba galima rasti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos svetainėje vvkt.lt bei Europos Sąjungos (ES) Vaistų agentūros tinklalapyje ema.europa.eu. Čia galima rasti visus oficialius dokumentus apie visas vaistines medžiagas, įskaitant skiepus.

„Galbūt šeimos negauna tiek informacijos, kiek norėtų ir turėtų gauti. Tai kita problema“, – sakė V. Usonis, pripažinęs, kad minėtą informaciją ne profesionalams perskaityti sunku.

Pasak profesoriaus, pirmaisiais nepriklausomybės metais atrodė, kad šaliai svarbu gauti modernias vakcinas ir viskas bus gerai. Dabar turime modernias vakcinas, tokias pat kaip kitose ES šalyse, tačiau informacinis darbas gerokai atsilikęs – informacijos trūksta tiek visuomenei, tiek pirminės grandies gydytojams.

V. Usonio teigimu, šeimos gydytojams uždėta daug darbų, didžiulių atsakomybių ir nenuostabu, kad skiepai kartais gali patekti į ne puikiausiai jiems žinomų temų sąrašą. „Dažniausiai viskas gerai, kol šeima susiduria su situacijomis, apraše aprašytomis kaip retos. Nežinodamas detalių, negaliu vertinti, kas atsitiko su jūsų minima šeima, bet paskiepijus MMR vakcina iš tikrųjų labai nedidelei daliai vaikų, paprastai antrą savaitę po skiepo, tokia stipresnė reakcija gali būti. Dažnis retas, tačiau taip atsitinka“, – aiškino VU Vaikų ligų klinikos vedėjas.

Tai, sako jis, aprašyta vaisto apraše ir šeima turėtų būti dalinai tam pasiruošusi. Gyva vakcina, kokia skiepijama nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės, veikia ne pirmas tris dienas, o antrą savaitę. „Aš suprantu, kad šeimoms tai menka paguoda. Gal tai skamba paradoksaliai, tačiau, ekspertų nuomone, vaikams, patiriantiems sunkesnių nepageidaujamų povakcininių reakcijų, vakcina ypatingai reikalinga“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak V. Usonio, gal tai skamba keistai, tačiau, pagal statistiką, labai sunkių tymų formų dažnių skaičius šalyse, kur skiepijimai nepakankami, mirčių nuo tymų dažnis tose šalyse, kur skiepijimo apimtys mažos, stebėtinai sutampa su sunkių nepageidaujamų povakcininių reakcijų dažniu.

V. Usonio teigimu, jei toks neskiepytas vaikas susirgtų natūralia liga, jam grėstų sunki ligos eiga.

Pavojingesnės – gyvos vakcinos

Ar šeimai toliau skiepyti vaiką, kuris sulaukė nepageidaujamų reakcijų po MMR? Pasak profesoriaus, šeima gali kreiptis konsultacijos į Santariškių konsultacijų polikliniką. Taip pat reikia žiūrėti, kaip vaikas reagavo į skiepus pirmais gyvenimo metais – jei jis nebuvo skiepytas iki šiol, vertinti situaciją sudėtinga.

Profesorius nesistebi, kad medikai nenustatė, kodėl vaikui kilo organizmo reakcija ir prasidėjo dusimas: tai buvo gripo epidemijos pakilimo metu, kol neatsiranda bėrimai, nieko specifinio neparodo net tyrimai. Be to, neaišku, ar tai lėmė tik vakcina, ar ir kitos priežastys.

Ar yra mažiau ir daugiau pavojingų vakcinų? „Pasakyti, kur geresnė ar blogesnė – yra standartiniai saugumo reikalavimai, juos apibrėžia tarptautinės organizacijos, pabrėžiančios, kad reiškinių negali būti daugiau negu nustatyta. Kalbant statistiniais terminais, labai tvirtas teiginys, kad vakcinos saugios, veiksmingos, tačiau mažas bet – nė vienas mūsų nesame statistiniai vidurkiai“, – kalbėjo gydytojas.

Pagal paprasčiausią skirstymą, vakcinos yra dviejų rūšių: gyvos ir ne. Štai MMR vakcinos veiklioji medžiaga yra gyvi virusai, jų sukeltas karščiavimas gali būti ilgesnis, dažnesnis, gali atsirasti tuoj pirmomis dienomis po skiepo arba antrą savaitę po skiepo, kaip nutiktų natūraliai užsikrėtus šiomis ligomis.

Tuo metu didžioji dauguma vakcinų, kurios yra negyvos, organizme nesidaugina, infekcinio proceso nesukelia, jei nemalonumų ir atsiranda, tai pirmą skiepo dieną ar dvi dienos po jo. V. Usonis primena: skiepijamas – biologinė procedūra, šeima turi būti pasiruošusi pamatuoti temperatūrą, turėti karštį mažinančių vaistų.

Nuo negyvų vakcinų galimas paraudimas, skausmingumas injekcijos vietoje, temperatūra skiepo dieną ar dieną po, galbūt silpnumas, sukietėjimas injekcijos vietoje. Bet, teigia profesorius, visi šie dalykai trumpalaikiai ir praeina be jokių liekamųjų reiškinių.

V. Usonio žiniomis, Lietuvoje kasmet atliekama apie 800 tūkst. skiepų epizodų, per metus registruojama apie pusšimtį nepageidaujamų povakcininių reakcijų. „Nėra taip, kad kažką slėptume, aiškiname gydytojams, kad jie privalo registruoti nepageidaujamus reiškinius, tą gali padaryti ir šeimos. Kiekvienas pranešimas atidžiai vertinamas vadovaujantis tarptautiniais standartais“, – kalbėjo V. Usonis, pridūręs, kad dažnis panašus ir kitose šalyse.

Statistika: daugiausia reakcijų – po skiepo nuo tuberkuliozės

Lietuvos registruojami visi nepageidaujami povakcininiai reiškiniai – tą turi daryti šeimos gydytojai, apie tai gali pranešti pati šeima. Šiuos reiškinius nagrinėja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Centro svetainėje internete galima užregistruoti nepageidaujamą povakcininę reakciją. Gauti pranešimai analizuojami ir vertinami ekspertų.

ULAC duomenimis, Lietuvoje kasmet atliekama apie 800 tūkst. skiepų dūrių. Praėjusiais metais registruotos 65 nepageidaujamos reakcijos į vakciną, 54 iš jų buvo sunkios, 11 – lengvų.

Kaip skelbiama ULAC ataskaitoje, daugiausia – 43 – nepageidaujamų reakcijų buvo stebėta po BCG vakcinos, skiriamos nuo tuberkuliozės, įskiepijimo. Po šio skiepo pastebėtas limfadenitas bei pūlingas limfadenitas (limfmazgių uždegimas).

ULAC specialistai turi savo paaiškinimą: ši vakcina turi būti įskiepijama kūdikiui į odą, tačiau kartais, dėl neteisingai suleistos BCG vakcinos į poodį, gali atsirasti nepageidaujamos reakcijos. Kaip rašoma ULAC ataskaitoje, jauniems medikams, neturint pakankamai patirties, sunku tiksliai atlikti BCG injekciją taip, kaip reikalauja vakcinos charakteristika

6 reakcijos fiksuotos nuo vakcinos „Pentaxim“ (tai penkiavalentė vakcina nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir invazinės b tipo Haemophilus influenzae sukeltų infekcijų). Paskiepytieji skundėsi karščiavimu, klykimu, bėrimu, nervingumu, dermatitu.

Nuo kitų vakcinų registruota po 1-3 nepageidaujamas reakcijas.

Daugiausiai nepageidaujamų reiškinių registruojama vaikams iki vienerių metų.