Geros naujienos yra tai, kad iškeltas ir nugabentas į ligoninę, jis išgyveno – ir galėjo papasakoti, kas jam nutiko. Pasak pranešimų, žmogus yra stabilioje būklėje, tačiau kokius randus jam paliks šis nuotykis – parodys laikas. Pasak Nacionalinio parko tarnybų, incidentas nutiko gegužės 1 d., apie 6 val. 30 min. vietos laiku, kai atostogaujantis 32 metų kariškis kirto apsauginę pertvarą, žyminčią saugią kraterio zoną, nes „norėjo geriau apžiūrėti kraterio kraštą“. Tada jis suklupo ir nukrito žemyn.

Bet koks meno kūrinys neturėtų atsirasti namuose atsitiktinai. Jeigu jau paveikslas apsigyvena šalia mūsų, jis turi būti mums artimas savo dvasia. Kitaip tas paveikslas anksčiau ar vėliau atsidurs užmarštyje. Paveikslo nuotaika, jo spalvų gama turi džiugint akį, teikti teigiamų emocijų bei norą pažvelgti į jį dar kartą. Be to, paveikslas turi derėti prie interjero, kitaip jis praras dalį savojo žavesio. Ne taip paprasta surasti įdomų, džiuginantį akį ir širdį, bei derantį prie esamo interjero, paveikslą.

Šį namą nufotografavau telefonu, parodžiau darbe. O paskui ištryniau viską, kad net mobiliojo atmintyje neliktų tų velnių, – pasakoja Ratomkos (šalia Minsko) gyventoja. – Iš pradžių namas atrodė gražus, anūkė lygino jį su pasakų rūmais. Bet kai iš tvoros pradėjo lįsti juodos rankos ir kaukolės, o ant stogo pasirodė velniai, to jau buvo per daug. Dabar anūkės pro šalį nevedžioju. Vakarais čia ir suaugusiam žmogui baugu vaikščioti. Štai tie velniai, mažesni, šviečia tamsoje kaip žibintai.