Sacharos akis arba Rišato struktūra

Vakarinėje Sacharos dykumos dalyje, kuri priklauso Mauritanijai, kiek į rytus nuo Uardano kaimelio yra viena keisčiausių ir mįslingiausių mūsų planetos vietų, kuri vadinama Rišato struktūra arba Sacharos akimi. Paslaptingi apskritimai, kuriuos nežinoma jėga nubraižė vienodame dykumų landšafte, traukia nesuskaičiuojamus smalsuolių būrius.

Šio geologinio darinio amžius labiau nei garbus: unikalaus objekto tyrinėtojai tvirtina, kad paties seniausio Rišato struktūros (arabiškai - Guelb er Richat) žiedo amžius ne mažesnis nei 600 milijonų metų. Ir pačios „akies“ dydis įspūdingas - išorinio kontūro skersmuo sudaro apie 50 km. Suprantama, kad esant tokiam dydžiui, žiedų kontūrus galima pamatyti tik iš gana didelio aukščio.

Tai ir buvo priežastis, kodėl tokia unikali struktūra buvo pastebėta tik 1965-ais metais, t.y. kosminės eros pradžioje. Tuo to laiko Rišato struktūra yra tikslus orientyras orbitoje esantiems kosmonautams, o štai mokslininkai jau pusę amžiaus bando įminti šios keistos struktūros kilmės mįslę.

Pirmoji versija - meteorito kritimo vieta. Ši versija nesulaukė palaikymo, nes struktūros centre žemės paviršiuje nėra jokios įdubos, kaip būna kitose kosminių| kūnų Kritimo vietose.

Iškasenose nėra jokio smūgio poveikio pėdsakų.

Antroji versija - užgesusio ugnikalnio krateris. Rišato struktūrą sudaro dolomitinės nuosėdos, o visiškas vulkaninės kilmės nuosėdų ir vulkaninio kupolo nebuvimas paneigė ir šią hipotezę.

Trečioji versija skamba tiesiog fantastiškai. Vieni tvirtina, kad šioje vietoje kažkada išsilaipino ateiviai. Kiti teigia, kad kažkada šioje vietoje buvo Atlantida. Tačiau nei pirmieji, nei antrieji savo teiginių įrodyti negali.

Ketvirtoji versija - žemės paviršiaus erozija. Šios hipotezės šalininkai teigia, kad šioje vietoje planetos platforma tai pakildavo, tai nusileisdavo, o nuolatiniai vėjai ir sukūrė tokią sluoksniuotą struktūrą. Šiandien tai yra labiausiai į tiesą panaši hipotezė.

Iš kosmoso padarytos nuotraukos geologiniuose tyrimuose leido atlikti didelį šuolį pirmyn. Mokslininkai per gana trumpą laiką sugebėjo išsiaiškinti daugybę įdomių dalykų. Tarp šių atradimų didelį susidomėjimą kelia daugybė žiedo formos darinių, kurių skiriasi ne tik dydis (nuo kelių šimtų metrų iki 3 tūkstančių kilometrų) ir amžius (kartais siekiantis archajiškus laikus, siekiančius keletą milijardų metų), bet ir genezė, kuri mokslininkams iškėlė ne vieną daug ginčų sukėlusį klausimą.

Viena iš tokių mįslių tapo darinys žemės paviršiuje Mauritanijoje, kuris puikiai matomas iš kosmoso. Dėl savo didelio dydžio ir aiškaus kontūro, kuriuos jam suteikia didžiulės ir negyvenamos Sacharos dykumos platybės, jau pusę amžiaus šis darinys yra tarsi švyturys žmonėms, keliaujantiems neaprėpiamose kosmoso platybėse.

Rusų kosmonautas Valentinas Lebedevas 1982-ųjų metų spalio mėnesį pats turėjo galimybę pamatyti šį praktiškai apvalios formos ir neįprastos sudėties geologinį objektą pro kosminės stoties „Saliut 7“ iliuminatorių. Rišato struktūra kosmonautui asocijavosi su vaikiška piramide, kurią sudaro įvairių spalvų žiedai.

Tačiau šis gamtos stebuklas visiškai nėra vaikiškas žaislas. Kaip jau minėta, išorinio žiedo skersmuo siekia 50 km, o ir pati struktūra į piramidę visiškai nėra panaši. Stovint šioje vietoje ir žvelgiant į akmeningą dykumą su įvairių įdubų ir pakilimų seka, netgi negalima įtarti, kad ši vieta taip įspūdingai atrodo iš kosmoso.

Greičiausiai, tai ir buvo pagrindinis faktorius, kuris trukdė tyrinėtojams susikoncentruoti ties šiuo nepaprastu ir įdomiu bei mįslingu planetos tašku. Tačiau ne be reikalo yra sakoma: „viskam savas laikas" Tai, kad žmogus įsisavino kosminę erdvę, padėjo kur kas geriau pažinti ir savo namus -Žemę.

Reikia prisiminti, jog žmonės, vedami smalsumo, sugebėjo ištirti praktiškai kiekvieną mūsų gimtosios planetos kampelį. Jie atrado daugybę seniau nežinomų salų, įkopė į sunkiai įveikiamas viršukalnes, rado būdą atlikti tyrimus vandenyno gelmėje, įveikė speigą žemės ašigaliuose.

Atrodo, kad žmogus jau viską ištyrė, Žemėje nėra nieko, kas būtų nežinoma žmonijai. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai tik viena pakopa laiptuose, vedančiuose į pažinimo viršūnę.

Prieš pusę amžiaus iš kosmoso gauta Mauritanijos „piramidės" nuotrauka labai smarkiai suglumino mokslininkus. Netgi po atliktų įvairių tyrimų jie ir šiandien neturi vieningos nuomonės apie šio geologinio darinio atsiradimo priežastį. Mokslininkų teigimu šis gamtos stebuklas turi neįprastą struktūrą, kuri iš pirmo žvilgsnio primena kažkada buvusių naudingųjų iškasenų gavybos vietą arba didžiulį kraterį, susidariusį po meteorito kritimo, arba tai yra labai tolimoje senovėje vykusio ugnikalnio išsiveržimo pasekmės. Jau minėta, kad geologinio darinio, kurį žurnalistai pavadino „dykumos akimi“, amžius siekia apie 600 milijonų metų, t .y. teoriškai siekia proterozojus eoną.

Yra žinoma, kad pasibaigus šiam periodui įvyko globalus mūsų planetos klimato pasikeitimas. Šis sutapimas natūraliai tapo svariu faktoriumi, leidžiančiu mokslininkams iškelti versiją apie tai, kad žiedinė Rišatos struktūra susidarė dėl didžiulio meteorito kritimo.

Tačiau geologų bandymai surinkti pakankamai duomenų šiai hipotezei patvirtinti per vėliau atliktus bandymus buvo nesėkmingi. Jiems taip ir nepavyko aptikti jokių pėdsakų, liudijančių apie buvusį didžiulės galios smūgį ir jo pasekmes. Šio darinio centre taip pat nėra smūgio jėgai atitinkančio dydžio įdubos, kas yra būdinga kitoms kosminių kūnų kritimo vietoms. Be to, mokslininkai niekaip negali paaiškinti, kodėl yra ne vienas, o keletas žiedų, tarsi idealiai įdėtų vienas į kitą. Tam, kad susidarytų toks darinys, į tą pačią vietą idealiai tiksliai turėjo nukristi keletas meteoritų, o tai, suprantama, mažai tikėtina.

Iš visų siūlomų versijų apie Rišato struktūros kilmę labiausiai tikėtina yra versija apie vulkaninę kilmę. Mokslininkai, sulygindami šio artefakto nuotraukas su panašiais iš pirmo žvilgsnio objektais Marse, Merkurijuje ir Mėnulyje, iškėlė, atrodo, nepaneigiamą versiją apie vulkaninę kilmę. Jie netgi sugebėjo paaiškinti šių fotografijų dėka aptiktus naujo tipo vulkaninius darinius, kurie buvo pavadinti „Žiedinėmis struktūromis".

Pagal šią versiją, Mauritanijoje žiedai susidarė dėl daugybės amžiaus trukusios ugnikalnio erozijos, kuri ir sukūrė šį geologinį artefaktą.

Tačiau vėliau į tyrimus įsijungę mokslininkai privertė daugelį kolegų peržiūrėti šios hipotezė įrodymus.

Daugelis geologijos srities mokslininkų teigia, kad Rišato struktūra negalėjo atsirasti dėl ugnikalnio išsiveržimo, nes šioje vietoje vyrauja dolomitinės nuosėdos ir visiškai nėra vulkanitų, t.y. mikroskopinio dydžio mineralų kristalu, bei efuzyvo (magminės uolienos).

Be to, centrinėje Rišato struktūros dalyje geologams nepavyko aptikti jokių ugnikalnio kupolo požymių.

Kodėl žurnalistą šį geologinį stebuklą pavadino „akimi “? Ogi todėl, jog iš tam tikro atstumo Rišato struktūra nepaprastai primena žmogaus akies vyzdį, įrėmintą blakstienų kontūre. Pirminė hipotezė skelbė, kad nemieganti planetos akis - ne kas kita, kaip krateris, kuris susidarė, nukritus milžiniško dydžio meteoritui. Ši versija ir šiandien turi teisę egzistuoti tarp kitų versijų, bandančių paaiškinti šios labai senos geologinės struktūros atsiradimo priežastis.

Tik „kraterio“ teorijos šalininkų bandymai paaiškinti plokščią žiedinės struktūros dugną skamba, švelniai pasakius, neįtikinamai, Rišato struktūroje nėra nei charakteringų įdubų, nei pėdsakų, kuriuos paliko smūgio poveikis.

Kitos versijos esmė yra tai, kad geologinis artefaktas atsirado dėl labai seniai įvykusio ugnikalnio išsiveržimo. Tačiau giliau panagrinėjus ši hipotezė taip pat negali atsispirti kritikai: išsiveržimo produktas atminčiai turi palikti kupolo formos vulkaninių uolienų atspaudą, tačiau to nėra. Ir dėl to labai gaila, nes į hipotezę apie užgesusį ugnikalnį labai organiškai įsirašytų praktiškai idealiai apvali paslaptingų žiedų forma. Bandant paaiškinti keistų apskritimų atsiradimą, keliamos ir visiškai fantastiškos versijos, netgi apie ateivių išsilaipinimą. Suprantama, tokias hipotezes negailestingai kritikuoja elementarus sveikas protas.

Antgamtinių jėgų šalininkai, bandę paaiškinti žiedų atsiradimą nežemiškos kilmės jėgų poveikiu, taip pat patyrė fiasko: Rišato struktūros rajone nėra jokių anomalijų, šioje teritorijoje daugybę amžių gyvena piemenys, ramiai ganosi kupranugariai, nerodydami jokių nerimo ženklų.

Labi ausiai tikėtina ir paplitusi yra hipotezė apie tai, kad šis geologinis darinys susidarė dėl natūralių geologinių procesų. Iš pradžių buvo pakelta žemės pluta, o po to savo darbą pradėjo vėjas ir vandens srautai - būtent dėl daugybę amžių vykusios erozijos ir susiformavo šis nepaprasto grožio darinys. Tačiau ir ši teorija nepaaiškina griežtos žiedų geometrijos, todėl į klausymą, kaip vis tik dykumoje atsirado taisyklingi apskritimai, lieka neatsakyta. O tai reiškia, kad ateityje mūsų laukia didžiulis atradimas Rišato struktūros kilmės mįslės įminimas.