Sąmonės mįslė: kodėl populiariausios teorijos neįveikė mokslo išbandymo?

Įžanga: sąmonės paslaptys ir moksliniai iššūkiai

Sąmonė – vienas didžiausių žmonijos mįslių. Nors mokslininkai siūlo šimtus teorijų, bandančių paaiškinti, kas yra sąmonė, naujausi tyrimai rodo, kad net populiariausios hipotezės – globalios darbo erdvės ir integruotos informacijos teorijos – neįveikė griežto mokslinio patikrinimo. Šiame straipsnyje nagrinėjame „Cogitate Consortium“ tyrimo rezultatus, Didžiosios Britanijos indėlį į neurologiją ir kviečiame išbandyti tradicinį britišką patiekalą – žuvį su bulvytėmis.

„Cogitate Consortium“ tyrimas: teorijų išbandymas

2022 m. britų neurologai paskelbė 22 smegenų biologija pagrįstų sąmonės teorijų apžvalgą, o 2024 m. amerikiečių mokslininkas suskaičiavo daugiau nei 200 teorijų (Nature). Tarp jų išsiskiria globalios darbo erdvės teorija (GWT) ir integruotos informacijos teorija (IIT), priklausančios „didžiajam ketvertui“ kartu su aukštesnės eilės ir cikliškumo teorijomis.

„Cogitate Consortium“ atliko unikalų „konkurencinio bendradarbiavimo“ eksperimentą, lygindamas GWT ir IIT. GWT teigia, kad sąmonė kyla, kai informacija transliuojama per prefrontalines smegenų sritis, o IIT pabrėžia nuolatinę sinchronizaciją užpakalinėje žievėje. Nepriklausomi mokslininkai patikrino šias hipotezes, tačiau rezultatai buvo prieštaringi: nei viena teorija nebuvo galutinai patvirtinta (Science Alert).

Pavyzdžiui, IIT numatytos ilgalaikės sinchronizacijos užpakalinėje žievėje nepastebėta, o GWT susidūrė su problema, kad ne visas sąmonės turinys buvo iššifruojamas iš prefrontalinės žievės. Nepaisant to, tyrimas laikomas mokslo pergale, nes jis parodė pažangą formuojant griežtus sąmonės hipotezių tikrinimo metodus.

Nauji pavyzdžiai: 2024 m. tyrimų proveržis

2024 m. Oksfordo universiteto mokslininkai paskelbė tyrimą, kuriame naudojo dirbtinį intelektą, analizuodami smegenų skenavimus, kad nustatytų sąmonės žymenis pacientams, esantiems komos būsenoje. Šis tyrimas, paskelbtas „Neuroscience of Consciousness“ žurnale, atskleidė, kad net minimalios sąmonės būsenos gali būti aptiktos per specifinius neuronų modelius. Šie atradimai papildo diskusijas apie GWT, siūlydami naujus būdus matuoti sąmonės aktyvumą realiame laike.

Britų neurologijos palikimas: Penfieldo atradimai

Didžiosios Britanijos indėlis į neurologiją yra reikšmingas. XX a. viduryje britų kilmės kanadiečių neurochirurgas Wilderis Penfieldas atliko novatoriškus tyrimus, stimuliuodamas pacientų smegenis operacijų metu. Jo darbai, atlikti Monrealio neurologijos institute, padėjo sukurti smegenų funkcijų žemėlapius, kurie iki šiol naudojami tiriant sąmonę. Penfieldo atradimai apie smegenų žievės vaidmenį suvokime sustiprino pagrindą šiuolaikinėms teorijoms, tokioms kaip GWT.

Fenomenali sąmonė: filosofinis iššūkis

Fenomenali sąmonė, skirtingai nei funkcinė, negali būti visiškai paaiškinta fizikiniais procesais. Filosofas Ralfas Vieras, knygos „Minčių ir kūno problema ir Metafizika“ autorius, teigia, kad mokslas gali tik susieti sąmonę su neuronų veikla, bet nepaaiškinti, kodėl šie procesai neveikia be sąmonės patirties. Šis filosofinis klausimas išlieka pagrindiniu iššūkiu, kurį iliustruoja „Cogitate“ tyrimo ribotumas.

Britiškas skonis: žuvis su bulvytėmis receptas

Kol mokslininkai sprendžia sąmonės mįsles, pasimėgaukime britiška klasika – žuvimi su bulvytėmis (fish and chips), populiariu patiekalu, kilusiu XIX a. pajūrio miesteliuose ir išlikusiu mėgstamu visoje šalyje.

Tradicinis žuvies su bulvytėmis receptas

• Ingredientai (4 porcijoms):
• 4 menkės arba juodadėmės menkės filė (po 150–200 g)
• 4 didelės bulvės, supjaustytos stambiomis skiltelėmis
• 1 puodelis miltų
• 1 šaukštelis kepimo miltelių
• 1 puodelis šalto alaus (arba gazuoto vandens)
• Druska ir pipirai pagal skonį
• Aliejus kepimui (saulėgrąžų arba rapsų)
• Citrinos skiltelės ir tartar padažas patiekimui

1. Gaminimo eiga:
2. Paruoškite bulvytes: supjaustytas bulves nuplaukite, nusausinkite ir kepkite įkaitintame aliejuje (160 °C) apie 5–7 min., kol suminkštės, bet neparuduos. Išimkite ir atidėkite.
3. Paruoškite tešlą: dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, druską ir pipirus. Lėtai pilkite alų, maišydami, kol gausis tiršta, lygi tešla.
4. Žuvies paruošimas: žuvies filė nusausinkite, pabarstykite druska, pamirkykite tešloje.
5. Kepkite žuvį: įkaitinkite aliejų iki 180 °C, kepkite žuvį po 4–5 min. iš abiejų pusių, kol taps auksaspalvė ir traški. Išimkite ir nusausinkite ant popierinio rankšluosčio.
6. Pabaikite bulvytes: vėl kaitinkite aliejų iki 180 °C ir kepkite bulves 2–3 min., kol taps traškios ir auksinės.
7. Patiekite karštą su citrinos skiltelėmis ir tartar padažu.