Gydomės namuose: Sveikatinamoji, laisvinamoji, valomoji priemonė

Prieš maždaug šimtą metų buvo madinga vieną iš anksto žinomą dieną per metus nuleisti sau kraują, o prieš jaunatį, kartą arba du per metus, pavartoti laisvinamuosius. Net ir šiais laikais daug žmonių yra įsitikinę, kad skrandį kartkartėmis reikia tinkamai išvalyti. Tai būtų juokinga, jei nebūtų liūdna.

Iš tikrųjų, jei sveiko proto žmogus pagalvotų apie kai kurių asmenų, galima sakyti, ištisų visuomenės grupių gyvenimo būdą ir apie jų vartojamus maisto produktus bei gėrimus, tai mintis apie skrandžio valymą turi tam tikrą pagrindą.

Jei vargšas skrandis galėtų šaukti, jis prašytų pagalbos nuo šitų beprotiškų piktadarių. Mat, jis turi priimti visokias bjaurastis, nuo kurių anksčiau ar vėliau sunegaluoja.

Aš pirmiausia atkakliai teigiu, kad gyvenimo būdas turi būti protingas. Tik taip ištikimas ir darbštus darbuotojas viso organizmo labui -skrandis - bus sveikas ir veiks normaliai.

Jei su juo vis dėlto nutinka nenumatytų bėdų, tai bent jau aš esu prieš visas stipriai veikiančias priemones, kaip jos besivadintų. Tai turėtų būti veiksmas, sukeliantis gausų išsituštinimą, nekenkiantis sveikatai ir jėgoms. Tai galima pasiekti paprastu ir gana nekenksmingu būdu, kad naudojamos nekaltos augalinės priemonės patektų į skrandį ne kaip priešai, bet kaip ištikimi draugai, palaikantys jį ir skatinantys savarankišką jo veiklą, papildydami savo poveikiu jo nuosavas priemones (skrandžio sultis).

Daug metų išbandydamas įvairiausius augalus, aš pagaliau atradau tuos, kurie kiekvienas atskirai pasižymiu nepakartojamu poveikiu, o sujungus juos kartu, bendromis jėgomis kovoja su skrandžio apsinuodijimais, t.y. pagal būtinumą atlaisvina skrandį, ištirpindami ir šalindami visas jame esančias sugadintas medžiagas. Kartu šie augalai sustiprina skrandį taip, kad jis nė minutei nesustabdo savo veiklos ir tęsia ją be jokio gurgimo ir urzgimo.

Laikau save šių priemonių ir jų sudėties išradėju. Neketinu laikyti paslaptyje dviejų laisvinamųjų antpilų, kuriuos aš išradau; atvirkščiai, noriu, kad jais naudotųsi visi, kurie nori pagelbėti patys sau ar savo artimiesiems.

Vienas ponas, kuriam vienas  iš šių antpilų padėjo sureguliuoti skrandžio veiklą, pavadino jį «Wuhlhuber» (seklys). Geras pavadinimas, man patiko, nekeisiu jo. Nuo to laiko «Wuhlhuber» padėjo daugybei žmonių, su manim susisiekė žmonės net iš kitų šalių.

Ši laisvinamoji priemonė ruošiama pagal tokius du receptus:

Sveikatinamoji, laisvinamoji, valomoji priemonė «Wuhlhuber»

Paimti 2 valgomuosius šaukštus maltų krapų, 2 valgomuosius šaukštus sutrintų kadagių uogų, 1 valgomąjį šaukštą alavijų miltelių, viską gerai sumaišyti ir laikyti dėžutėje sausoje vietoje. Šią priemonę galima vartoti tik po 12-30 valandų.

Iš jos ruošiamas antpilas, kurio mažą puodelį reikia išgerti vakare prieš miegą. Vienam puodeliui: 1 arbatinį šaukštelį mišinio užpilti vandeniu ir pavirti 15 minučių. Paruoštą antpilą nupilti ir gerti šaltą arba šiltą, su cukrumi arba be jo.

Tvirto sudėjimo žmonės gali 2 dienas iš eilės gerti po 1 puodelį šio antpilo. Silpnesnio sudėjimo žmonėms reikėtų 1 puodelį antpilo padalinti 3 dienoms taip, kad kas vakarą išgertų po 4-6 valgomuosius šaukštus. Nepatirdami nieko nemalonaus, jie pajaus, kaip ši priemonė rausiasi, juda ir kažko ieško pilvo viduje. Kai kuriems, išgėrusiems antpilo, nebus jokių rezultatų, nors jie ir pajus, kad viduje kažkas vyksta. Policija ieško vagių, bet ne visada randa. «Wuhlhuber» taip pat ieško. Bet kur jis neranda nieko tokio, ką reikėtų šalinti, tai jis visa kita palieka ramybėje ir nesukelia tos apgailėtinos silpnumo būsenos, kuri paprastai apima, pavartojus laisvinamųjų. Šis antpilas ne tik veikia kaip laisvinamieji, bet taip pat skatina šlapimo išsiskyrimą, šalina krūtinėje susikaupusius skreplius.

Man teko matyti atvejų, kaip ši priemonė po ilgo nesulaikomo viduriavimo pašalino paskutinius nešvarumų likučius, ir tada po vidinės revoliucijos ateidavo gili ir ilgalaikė taika. Paprastai pakanka suvartoti nedidelį puodelį šio antpilo per tris kartus.

Sveikatinamoji, laisvinamoji, valomoji priemonė «Wuhlhuber ll»

Antras antpilas ruošiamas pagal tokį receptą:

Sumaišyti 2 valgomuosius šaukštus maltų krapų, 3 valgomuosius šaukštus sutrintų kadagių uogų, 3 valgomuosius šaukštus 

šeivamedžių šaknų miltelių, 1 valgomąjį šaukštą vaistinių ožragių, 1 valgomąjį šaukštą alavijų miltelių.

Mišinio antpilas gali būti vartojamas ir kaip laisvinamieji, bet svarbiausią poveikį jis daro inkstams ir šlapimo pūslei. Nesveikas medžiagas šalina kartu su šlapimu. Jei žmogus jaučia sunkumą apatinėje pilvo dalyje (pūslės srityje), apsunkintą šlapinimąsi, deginimą pūslėje ir inkstuose arba pastebi vandenės pradžią, jis gali ramiai vartoti šį antrą antpilą. Vartojimo būdas toks pat, kaip ir pirmojo.

P. S. Miltelių anksčiau galima buvo nusipirkti vaistinėje. Man atrodo, kad juos galima pakeisti šviežia augaline žaliava. Alavijų milteliai -iš dalių augalo, kuriam ne mažiau 2 metų. Jas reikia dvi savaites palaikyti šaldytuve polietileniniame maišelyje. Arba nusipirkti gatavą vaistą ampulėse.