Apskritimų laukuose taip kokybiškai sufalsifikuoti neįmanoma

Apskritimai laukuose, kurie jau seniai nustojo būti paprasčiausiai apskritimais ir yra visiškai neįtikėtinų geometrinių figūrų, neduoda ramybės tikintiems, kad juos sukūrė nežemiškas protas, ir tikintiems, kad šie apskritimai yra jaunuolių išdykavimai, kurie su lazdomis prispaudžia prie žemės javus, ar dar geriau, kaip masinė spauda, kai kur rašo, kad tai apsvaigusių kengūrų darbas, kurios sugeba, vaikščioti ir taip suformuoti figūras.... o nepagalvodama skaitydami, tokias sapaliones, net nepamasto, net manau apsvaigęs žmogus nesugebėtu padaryti laukuose tokias figūras. Yra visokių nuomonių, tačiau yra ir nuomonė, kad 70 proc., "apskritimų" yra tikri: jie yra idealios formos, o o stiebai tvarkingi prilenkti, paveikti kažkokios nežinomos jėgos. Kodėl žmonėms sunku sukurti piešinius, bet kiek panašius į tikrus? Padėkime, tam tašką, kartą ir visiems laikams, faktais...

Apskritimų laukuose falsifikavimo problema yra tai, kad javus reikia prispausti kažkokiu fiziniu objektu, kuris, be abejo, sulaužys stiebus. Tikrose figūrose stiebai nėra sulaužyti, o tik nulenkti maždaug vieno colio aukštyje virš žemės.

Panašu, kad augalai patiria trumpalaikį šilumos poveikį, kuri juos suminkština ir priverčia nulinkti link žemės beveik stačiu kampu, o po to jie vėl sukietėja. Žmonija nežino tokių technologijų, su kuriomis būtų galima tai atlikti.

Be to, apskritimų laukuose falsifikatoriai negali atkurti tokių požymių, kaip stiebo pastorėjimas, grūdų sumažėjimas varpose, tuštumos atsiradimas augaluose, tarsi jie būtų įkaitinti iš vidaus. Tikrose figūrose esančiuose javuose yra pokyčių ląstelių struktūroje, tačiau augalai ne žūsta, o toliau auga. Nė vienas apskritimų falsifikuotojas to nesugeba padaryti.

Skirtingai nuo tikrųjų apskritimų laukuose, falsifikatuose stiebai paprasčiausiai išvartyti j įvairias puses ir sumindyti, jie, žinoma, yra sulaužyti. Tikruosiuose apskritimuose javų laukuose stiebai susukti spirale, kurioje naudojamos tos pačios logaritminės proporcijos, kaip ir Fibonači skaičiuose ar auksinėje proporcijoje. Beje, šias proporcijas galima aptikti gamtoje, pavyzdžiui, kriauklėje ar avino rage. Figūros dugnas gali turėti net iki penkių sluoksnių, o javai kiekviename sluoksnyje užsukti kryptimi, priešinga prieš tai esančiame sluoksnyje. Kiekvienas stiebas sluoksniuose guli labai gražiai vienas šalia kito. Apskritimo centre stiebai gali neįtikėtinu būdu persipynę, nors gana dažni atvejai, kai apskritimų centruose paliekami statūs javai.

Dar viena tikrųjų apskritimų laukuose ypatybė - tai padidėjęs infraraudonasis spinduliavimas figūros viduje ir išorėje. Formuojant apskritimus paslaptingosios jėgos naudoja ypač sudėtingas Euklido geometrijos figūras, keičiančias erdvės magnetinę struktūrą. Tikruosiuose apskritimuose laukuose kompasais neįmanoma nustatyti, kur yra pietūs, o kur šiaurė; juose neveikia vaizdo kameros, mobilieji telefonai, kiti elektriniai 

prietaisai; skrendant virš tokio apskritimo lėktuve ima „durniuoti“ prietaisai (greičiausia, kad magnetinės struktūros pakeitimas su tuo nesusijęs, prietaisus paveikia kažkoks nežinomas laukas ar spinduliavimas, kaip ir anomaliose zonose); Geigerio skaitikliai rodo maždaug tris kartus didesnį radiacinį foną nei esant normaliomis sąlygomis.

Apskritimuos laukuose esančių augalų kristalų struktūros pokyčiai

Jeigu dirbtinis ar elektromagnetinis energijos šaltinis sąveikauja su augalų gamtiniu ciklu, visiškai natūralu įtarti poveikį javams, kurį galima pastebėti mikroskopu.

1988 metais Endrius (Andrews) ir Delgadas (Delgado) į „Signalysis“ laboratoriją tyrimams išsiuntė augalų pavyzdžius, paimtus iš apskritimų laukuose, kartu su kontroliniais pavyzdžiais. Laboratorijoje tyrimas buvo atliekamas pagal procedūrą, patvirtintą Vokietijos vyriausybės dokumente „Farmakopėja homeopatijai“. Taikant šį metodą mikroskopu tiriama skystos medžiagos kristalų struktūra.

Tyrimo rezultatai parodė, kad apskritimų laukuose augalų kristalų struktūra tapo tikslios struktūrizuotos formos - kažkokios rūšies energija pakeitė augalų kristalų struktūrą. Atskiri pavyzdžiai, paimti iš įvairių apskritimų laukuose vietų, rodo didesnį augalų DNR pokytį, palyginus su kontroliniais pavyzdžiais.

Levengudo eksperimentai

Šie laboratorinių tyrimų rezultatai sudomino žinomą biofiziką daktarą Levengudą (Levengood). Jis ėmė tirti galimus augalų iš apskritimų laukuose pokyčius molekulių lygyje. Po daugelio eksperimentų su šiais augalais buvo nustatyta statistiškai svarbių anomalijų serija.

Viena iš pirmųjų mįslių susijusi su grūdais. Augalų viršūnės su varpomis, surinktos 1991 metais iš Barbury Castle laukų, atrodė visiškai normalios, kol nebuvo palygintos su kontroliniais pavyzdžiais. Buvo nustatyta, kad grūdai yra labai silpni ir nedaigūs, o kai kuriose varpose iš viso nebuvo grūdų. Iš kituose laukuose esančių apskritimų paimti javai buvo silpni, deformuoti, žemaūgiai.

Kritinis momentas tokių pokyčių atsiradimui yra grūdų brendimo periodas. Efektas priklausė nuo grūdų subrendimo laipsnio. Kuo labiau subrendę grūdai, tuo silpniau pasireiškė neigiamas poveikio efektas. Taip pat turėjo įtakos apskritimų laukuose viduje veikiančios energijos intensyvumas.

Kuo anksčiau anomali energija pradeda veikti augalus, tuo labiau buvo pažeidžiamas jų natūralus vystymasis: kai kurie suaugę augalai neturėjo pumpurų, kitų jaunų augalų šaknys ir ūgliai buvo aiškiai pažeisti.

Jeigu apskritimuose laukuose augalus energija paveikdavo vėlesniame išsivystymo etape, tai rezultatai irgi skyrėsi nuo natūralaus vystymosi: pagreitėjo pumpurų formavimas, padidėjo labiau suaugusių augalų energija, jie užaugo apie 40 proc. aukštesni už nepaveiktus augalus, turėjo sveikesnę šaknų sistemą.

Mikrobangos modeliuoja apskritimų laukuose energiją

Kokios rūšies energija gali paveikti natūralų augalų vystymosi ciklą? Daktaras Levengudas, norėdamas atsakyti į šį klausimą, atliko eksperimentus su augalais mikrobangų įrenginyje. Rezultatai parodė, kad didžiausias panašumas, netgi mikroskopu pastebimame lygyje, su pavyzdžiais iš apskritimų laukuose buvo tuomet, kai augalai buvo 30 sekundžių paveikiami mikrobangomis. Greito pakaitinimo akivaizdumą patvirtino augalo paviršinių audinių apanglėjimas, nors pats augalas gilesniame sluoksnyje išliko nepakitęs. Tai įrodė, kad augalai paslaptinguosiuose apskritimuose laukuose patyrė trumpalaikį poveikį.

Kita mįslė susijusi su augalų sustorėjimais. Šie augalo pluošto išsikišimai yra pačia sunkiausia stiebo dalimi, kuri leidžia augalui išlaikyti savo svorį ir būti vertikalioje padėtyje. Levengudas pastebėjo, kad augalų, paimtų iš apskritimų laukuose, sustorėjimai yra žymiai sunkesni ir platesni už tų augalų, kurie buvo kažkaip cheminiu būdu paveikti.

Tačiau pats didžiausias mokslininko atradimas buvo tai, kad sustorėjęs priežėdės audinys - plona membrana, palaikanti viršūnę su sėklomis ir užtikrinanti besivystančio embriono mitybą. Priežėdės audiniuose buvo aptiktos nenormaliai didelės angos, per kurias patenka maitinantis skystis. Šios angos padidėjo dėl staigaus skysčio išstūmimo iš vidaus į išorę. Normaliuose grūdiniuose augaluose tokio reiškinio niekada nebuvo pastebėta.

Palyginus su kontroliniais pavyzdžiais, angos pailgėjimas rodo, koks staigus buvo augalų iš apskritimų laukuose išsiplėtimas. Šis išsiplėtimas buvo sukeltas staiga įkaitusio vandens, esančio stiebo ląstelėse. Vandens slėgio jėga, neturinti išėjimo, rado silpną vietą augalo audiniuose ir taip suformavo išilginius įtrūkimus.

Levengudas padarė išvadą, kad energija, dėl kurios poveikio augalų stiebuose vyksta pokyčiai, priverčia akimirksniu užvirti audinių viduje esantį vandenį, kaip tai vyksta mikrobangų krosnelėje, o dėl garų poveikio mazguose susidarė įtrūkimai.

Fenomenas rodo anomalų spinduliavimą apskritimuose laukuose

Maiklas Čorostas (Chorost) tokią išvadą padarė savo publikuotame pranešime projektui „Argus“: fenomenas rodo anomalų spinduliavimą, kuris greitai nežinomos energijos impulsu įkaitina augalus, kartais juos net apdegina. Spinduliavimas padidina augalo sienelėse esančių ląstelių angas, paveikia sėklų vystymąsi ir dirvoje palieka radioaktyvius pėdsakus.

Buvo atliktas vienas eksperimentas, siekiant patikrinti Levengudo darbą. Corosto komanda tyrė pavyzdžius iš dirbtiniu būdu specialiai patikrinimui sukurto „apskritimo laukuose“. Nebuvo aptikta jokių nesutapimų tarp šių pavyzdžių ir kontrolinių pavyzdžių.

Tikrų ir falsifikuotų apskritimų laukuose skirtumai

Jeigu falsifikuotuose apskritimuose augalų stiebai nulaužti ir prispausti prie žemės, tai tikruosiuose apskritimuose yra būtent nulenkti. Taip pat tikruosiuose apskritimuose patys stiebai yra pastorėję. Falsifikatuose stiebai nėra susukti. Tikruose apskritimuose augalų stiebai prispausti keliais sluoksniais, be to, kiekviename sluoksnyje stiebai užsukti skirtingomis kryptimis. Tikrosios figūros yra nuostabiai tikslios geometrine prasme. Figūrų kraštai tiksliai apibrėžti ir labai tiesūs. Tikruosiuose apskritimuose niekada nebūna jokių veidų, dviračių, įrankių, širdelių, gyvūnėlių ir pan.

J akis krenta tai, kad tikruosiuose apskritimuose augalai tarsi patenka į oro sūkurį. Jie nulinksta viena kryptimi, po to gerai priglunda prie žemės. Yra matoma aiški riba tarp „sugulusių“ javų ir stovinčių vertikaliai. Dar vienas ypač svarbus požymis - netgi 90 laipsnių kampu palinkę javai ne žūsta, o ir toliau auga. Jokiais žmonėms žinomais būdais to pasiekti neįmanoma, ir daugybė falsifikatų tai puikiai įrodė. Iš esmės, po radiacinio ar cheminio poveikio augalų stiebai gali užlinkti ir daugiau, tačiau niekada taip lygiai!

Tokių javų grūdai niekada nesubręsta. Netgi priešingai, jie „jaunėja“ ir į rudens pusę įgauną ryškią smaragdinę spalvą, kuri juos labai išskiria pageltusių laukų fone. Daktaras Levengudas aptiko dar vieną nepaaiškinamą faktą, kurį patvirtino ir kiti mokslininkai: šiose varpose, iš išorės atrodančiose visiškai normaliai, beveik nėra grūdų. Jei ir yra grūdų, tai jų daigumas labai skiriasi nuo grūdų, paimtų ne iš apskritimo laukuose: arba labai sunkiai sudygsta, arba pradeda augti nepaprastai greitai.

Viena iš įdomiausių savybių yra nepaprastai tvarkingai sugulę stiebai ir jų sugulimo tipų įvairovė. Dažniausiai jie sugula dviem ar daugiau sluoksnių, kiekviename sluoksnyje stiebai guli skirtingomis kryptimis, o kartais šie sluoksniai persipina. Tokiu būdu suguldyti stiebus galima tik iš viršaus. Ir tai padaroma su minimalia žala grūdams. Dažniausiai stiebai sulenkiami jų nesulaužant, o po to jie yra susukami. Kartais lenkimas yra arti viršūnės, o ne prie stiebo pagrindo. Paprastai grūdai sukrenta spirale kryptimi, einančia nuo centro, tačiau būna ir atvirkščiai.

Aerodinamikos specialistas Rojus Datonas aiškina, kad spiralės paprastai susidaro tais atvejais, kai sukamasis judesys yra proporcingas kampiniam.

Botanikų ataskaitose nurodomos kai kurios anomalijos, pavyzdžiui, išsigimę grūdai, paviršiniai augalų nudegimai ir kt. Tačiau visos šios anomalijos nėra nuolatiniais apskritimų laukuose požymiais, todėl lieka abejonių, ar jos nėra sukeltos natūralių priežasčių. Tiesa, kaupiantis papildomai informacijai tokių abejonių lieka vis mažiau. Reikia pažymėti, kad kai kurios iš šių anomalijų buvo aptiktos ir gana nemažu atstumu nuo apskritimo augančiuose augaluose, kas liudija apie kažkokio lauko poveikį. Pranešimai apie trumpai gyvuojančius izotopus dirvoje, esančioje apskritimuose, ir sukėlusiuose tam tikrą nerimą 1991 metais, nebuvo patvirtinti.

„BLT Research“ laboratorijoje buvo atlikti tyrimai, kuriuos vykdė garsūs mokslininkai, pavyzdžiui, amerikiečių biofizikas daktaras Viljamas Levengudas ir jo kolegos Džonas Berkas ir Nensė Talbot. Kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą - falsifikatoriai leido tyrinėtojams išskirti ne vieną požymį, kurie patikimai atskiria tikruosius apskritimus laukuose nuo falsifikatų.

Džonas Berkas papasakojo: „Kad ir kokia bebūtų jėga, sukurianti apskritimus, ji fiziškai pakeičia sugulusių augalų audinius. Stiebai dažnai sulinksta 90 laipsnių kampu, tačiau nelūžta, tarsi juos kažkas būtų suminkštinęs. Tai ypač pastebima su rapsu: jo tvirtų stiebų neįmanoma prilenkti, jų nenulaužiant. Stiebų mazgai išsipučia dėl poveikio, patiriamo iš vidaus; kartais poveikis būna toks stiprus, kad mazgai susprogsta, ištaškydami ląstelių skystį. Tokį efektą daktaras Levengudas sugebėjo atkurti, panaudodamas ypač aukšto dažnio bangas. Be to, pažeisti stiebai paviršiuje turi elektrinį krūvį... Priežėdės, apgaubiančios sėklas, audinių elektrinis laidumas taip pat pasirodė besąs padidėjęs“.

Nensė Talbot pateikė savo nuomonę: „Rezultatai buvo akivaizdūs: javai, suguldyti panaudojant lentas ar volus, neturi nė vienos anomalijos, kurias per daugelį metų pavyko aptikti mūsų grupei”.

Rusijos tyrinėtojai taip pat išskyrė keletą nepaaiškinamų savybių. Pavyzdžiui, tikruose apskritimuose grūdinių augalų stiebai kartais įgauna neįprastą sinusoidės formą, o kartu su kviečiais sugulusios piktžolės susukamos taip, kad jų neįmanoma atpažinti. Ir jos tampa nebe žalios, bet rudos spalvos.

Štai ką papasakojo Vadimo Černobrovo iš „Kosmopoisk“ ekspedicijos grupės nariai. Paprasta vizuali apskritimų apžiūra parodė, kad jie nėra falsifikatais. Tikslios ribos ir gyvi užlenkti stiebai - pirmasis tikrųjų apskritimų požymis - buvo aiškiai matoma. Gal būti, kad mes pirmieji tyrimams pabandėme panaudoti daugiau kaip dešimtį įvairių prietaisų. Rezultatas toks: praktiškai visame spektre - infraraudonųjų, ultravioletinių, ultratrumpųjų, rentgeno, beta spindulių - nėra jokių nukrypimų, viskas normalu. Tačiau ties apskritimo riba buvo pastebėtas 1,5 karto padidėjęs alfa spinduliavimas. Po to buvo panaudoti įvairūs prietaisai - tiek standartiniai (radiacijos skaitikliai, kompasas), tiek ir įeinantys į 80-ųjų metų pabaigoje specialiai sukurtą ufologinių tyrimų lauko sąlygomis komplektą „Stalker“ (infraraudonųjų, ultravioletinių, ultratrumpųjų ir rentgeno spindulių, statinio elektros krūvio jutikliai - tai laikais, kai komplektas buvo kuriamas, jų dar nebuvo galima nusipirkti). Ir vėl visame spektre nebuvo jokių nukrypimų. Beje, to ir reikėjo tikėtis, nes visi šie spinduliavimai vyksta nuo veikiančių prietaisų.

Tačiau pats įdomiausias dalykas - visi 12 specialiai parinktų įvairios konstrukcijos laikrodžių apskritimo centre per naktį atsiliko lygiai 10 sekundžių!

Dar viena tikrųjų apskritimų savybė - padidėjęs infraraudonasis spinduliavimas figūros viduje ir išorėje. Paslaptingos jėgos, formuodamos tikrąjį apskritimą, naudoja ypač sudėtingas Euklido geometrijos formas, kad būtų pakeista magnetinė struktūra, todėl kompasai nebegali parodyti pasaulio šalių.

Kartais apskritimų viduje aptinkama paslaptinga į geležį panaši medžiaga, kuri būdinga NSO nusileidimo vietose, kartais būna pakitęs radiacinis fonas.

Pirmą kartą toks poveikis buvo pastebėtas 1987 metais, kai pirmieji apskritimų tyrinėtojai Kolinas Endrius Ir Petas Delgadas atkreipė dėmesį į keistą kompaso rodyklės veikimą apskritimo viduje - ji netgi keletą sekundžių sukosi.

Kompaso rodyklės sukimąsi ar jos nukrypimą nuo Žemės magnetinio lauko yra pastebėję ir kiti tyrinėtojai.

Pirmasis apskritimų laukuose magnetometrinį tyrimą 1991 metais atliko Kobusas Niumejeris. Ištyręs šešis apskritimus jis aptiko įvairaus lygio magnetines anomalijas, maždaug atitinkančias jų matomas ribas.

Yra užfiksuoti ir kiti požymiai, kurių neįmanoma falsifikuoti. Kartais iš apskritimų vidaus girdisi keistas garsas: gaudimas, zyzimas, ultragarsas... Kartais šį garsą pavyksta įrašyti, tačiau nereti atvejai, kai technika apskritimų viduje visiškai neveikia. Anomalūs garsai pirmą kartą buvo pastebėti per „Baltosios varnos“ ekspediciją, kai šeši žmonės, naktį sėdėję netoli naujai atsiradusio apskritimo, išgirdo „trelę“. Šis skvarbus pulsuojantis garsas, kaip iš pradžių atrodė, sklido iš apskritimo, po to persikėlė maždaug už 50 jardų. Jis ir toliau keitė savo vietą, kol galiausiai nutolo ir visiškai nutilo. Nuo to laiko garsus, panašius į aprašytus, girdėjo ne vienas tyrinėtojas. Gana dažnai teigiama, kad šis garsas skamba tarsi galvoje.

Apie kitokius garsus pranešama rečiau. Tai gali būti ir zyzimas, beldimas ir kiti stiprūs garsai, kuriuos girdėjo naktimis vietiniai gyventojai. Šie garsai gali būti susiję su apskritimais, pastebėtais kitą dieną. Vienas liudininkas yra pasakojęs apie kurtinantį skvarbų garsą.