Mirštanti žvaigždė išmeta šešis keistus kosminių "dūmų" žiedus

Mūsų Saulės dienos suskaičiuotos. Maždaug po 5 mlrd. metų Saulė išsiplės iki raudonosios milžinės, nusimesdama išorinius sluoksnius ir taps baltąja nykštuke.

Tai neišvengiamas daugumos į Saulę panašių žvaigždžių likimas, ir šis procesas yra gerai žinomas. Tačiau, kaip rodo neseniai atliktas tyrimas, apie mirštančias saules dar turime sužinoti keletą dalykų.

Šiame naujausiame tyrime nagrinėjama žvaigždė, žinoma kaip V Hydrae arba trumpiau V Hya. Tai raudonoji žvaigždė milžinė, esanti maždaug už 1 300 šviesmečių nuo mūsų, o jos masė maždaug tokia pati kaip Saulės. Taip gali atrodyti Saulė po kelių milijardų metų.

Tačiau yra keletas dalykų, dėl kurių ji skiriasi nuo mūsų gimtosios žvaigždės.

Pirma, ji turi žvaigždę palydovę. Kompanionas yra per silpnas, kad galėtume jį įžvelgti, tačiau, remdamiesi V Hya judėjimu, žinome, kad tai greičiausiai yra raudonoji nykštukė, kuri aplink V Hya apskrieja kartą per 8,5 metų.

Kita vertus, atrodo, kad V Hya miršta neįprastu būdu.

Dabartinės būklės V Hya priskiriama prie Mira kintamųjų žvaigždžių. Jos ryškis kinta maždaug 1-2 magnitudėmis kas 530 dienų (plius minus). Tai būdinga mirštančioms raudonosioms milžinėms. Raudonosios milžinės, bandydamos išlikti, savo branduolyje degina sunkesnius elementus, todėl dažnai pereina į svyravimų periodą, kurį lemia branduolio įkaitimas ir atšalimas.

Dar labiau neįprasta yra tai, kad tai taip pat yra anglies žvaigždė. Tai reiškia, kad jos branduolyje išsilydžiusi anglis buvo ištraukta į žvaigždės atmosferą. Todėl astronomai, stebėdami V Hya spektrą, mato, kad jame yra daug anglies.

Iš esmės žvaigždės atmosfera yra labai "suodina".

(ALMA (ESO/NAOJ/NRAO)/S. Dagnello (NRAO/AUI/NSF))

Viršuje: Čia pavaizduoti sudėtiniai žiedai ir šeštojo žiedo difuzinė lanko struktūra yra vidutiniškai matomi 12CO anglies izotopo emisijos linijoje, o 13CO anglies izotopų vaizde jie tampa gerai matomi.

Dėl šių dviejų savybių V Hya yra asimptominės milžiniškos šakos žvaigždė arba AGB. Apie 90 proc. į Saulę panašių žvaigždžių savo gyvenimo pabaigoje patenka į AGB periodą.

Astronomai paprastai manė, kad AGB epocha yra laipsniškas žvaigždės mirties procesas, kai išoriniai žvaigždės sluoksniai atsikrato per maždaug 100 000 metų. Po to likęs branduolys suyra į baltąją nykštukę. Tačiau V Hya rodo, kad tai iš dalies arba kartais yra klaidinga.

Jei AGB palaipsniui atsikratytų išorinių sluoksnių, tuomet aplink daugumą baltųjų nykštukių turėtume matyti nuolat besiplečiančią miglą, vadinamą [planetine migla](/post/cold-embers/). Ir mes iš tiesų matome daug planetinių miglų kaip į Saulę panašių žvaigždžių liekanų.

Tačiau Atakamos didžiojo milimetro/submilimetro masyvo (ALMA) stebėjimai rodo, kad V Hydrae tokios miglos nesukuria.

Vietoj to ji išmeta storus žiedus, kuriuose gausu anglies. Per maždaug 2100 metų žvaigždė išmetė šešis žiedus.

Komanda taip pat pastebėjo iš žvaigždės statmenai žiedams išmetamų dujų čiurkšles. Tai rodo, kad V Hya kas kelis šimtus metų išgyvena neįprastai aktyvų periodą, kuris labai skiriasi nuo įprasto AGB modelio.

Tikėtina, kad šis aktyvių žybsnių periodas yra trumpalaikis, palyginti su visa AGB epocha, todėl astronomams pasisekė užfiksuoti mirštančią žvaigždę šiame etape. Nėra žinoma, ar dauguma AGB žvaigždžių patiria tokius aktyvius periodus, ar V Hya yra ypač neįprasta.

Norint įminti šią mįslę, prireiks daugiau kitų mirštančių raudonųjų milžinių žvaigždžių stebėjimų.

Šį straipsnį iš pradžių paskelbė Universe Today. Skaitykite originalų straipsnį.