Vyrai juodais drabužiais: Ką apie juos žino JAV vyriausybė?

Dėl fenomenalios sėkmės sulaukusios filmų serijos "Vyrai juodais drabužiais" (angl. Men in Black) mažai kas nėra girdėjęs apie grėsmingąją MIB. Filmuose, kuriuose pagrindinius vaidmenis atlieka agentai "J" ir "K", vaidina Vilas Smitas ir Tommy Lee Jonesas, MIB dirba slaptoje vyriausybinėje institucijoje, kurios tikslas - sunaikinti Žemėje klajojančius priešiškus ateivius. Tačiau tikrovėje "Vyrai juodais drabužiais" yra visai kitokie. Kitaip nei jų filmų herojai, tikrieji MIB apibūdinami kaip visiškai nežmogiškos išvaizdos: jų oda itin blyški, akys didelės, išpūstos, jie labai liesi ir dažnai labai aukšti. Kitaip tariant, jie net nepanašūs į įprastus žmones. Visai ne. Dėl to atsirado nuostabiai kontroversiška teorija, kad MIB gali būti ne kas kita, kaip ateivių ir žmonių hibridai. Galbūt net antgamtinės būtybės. Maža to, yra svarių įrodymų, kad JAV vyriausybė slapta tyrė MIB fenomeną, siekdama išsiaiškinti, kas ar kas iš tikrųjų yra vyrai juodais drabužiais. Dabar eikime toliau... rašo mysteriousuniverse.org.

Džonas Kylis (John Keel) buvo ne tik pripažintos knygos "Moters pranašystės" (The Mothman Prophecies) autorius. Jis taip pat labai gilinosi į Vyrų juodais drabužiais mįslę, kas jie yra ir iš kur jie atsirado. 1967 m. vasarį Kiliui teko kalbėtis su pulkininku Džordžu P. Frimanu (George P. Freeman). Jis - Freemanas - pateikė tokį rašytinį pareiškimą apie "Vyrus juodais drabužiais". Keelis jį atidžiai įsidėmėjo: "Paslaptingi vyrai, apsirengę karinių oro pajėgų uniformomis arba turintys įspūdingus vyriausybinių agentūrų įgaliojimus, nutildė NSO liudininkus. Patikrinome daugelį šių atvejų ir šie vyrai niekaip nesusiję su oro pajėgomis. Mums nepavyko nieko sužinoti apie šiuos vyrus. Prisistatydami oro pajėgų karininkais ir vyriausybės agentais, jie daro federalinį nusikaltimą. Mes tikrai norėtume vieną jų sugauti - deja, pėdsakai visada būna per daug atšalę, kol sužinome apie šias bylas, bet mes vis tiek bandome."

Mažiau nei po mėnesio, konkrečiai 1967 m. kovo 1 d., JAV karinių oro pajėgų generolas leitenantas Hewittas T. Whelessas (Hewitt T. Wheless) parašė tokią atmintinę. Tuo metu ji buvo plačiai išplatinta kariuomenėje: "JAV karinių oro pajėgų vadavietę pasiekė nepatikrinta informacija, kad asmenys, teigiantys, jog atstovauja karinėms oro pajėgoms ar kitoms gynybos institucijoms, susisiekė su piliečiais, kurie pastebėjo neatpažintus skraidančius objektus. Vienu atveju civiliais drabužiais apsirengęs asmuo, prisistatęs NORAD nariu, pareikalavo ir gavo privačiam piliečiui priklausančių nuotraukų." Toliau dokumente rašoma: "Kitu atveju asmuo, vilkintis karinių oro pajėgų uniformą, kreipėsi į vietos policiją ir kitus NSO pastebėjusius piliečius, surinko juos mokyklos patalpoje ir pasakė, kad jie nematė to, ką, jų manymu, matė, ir kad jie neturėtų su niekuo kalbėti apie stebėjimą. Visi kariškiai ir civiliai darbuotojai, o ypač informacijos pareigūnai ir NSO tyrimus atliekantys pareigūnai, išgirdę apie tokius pranešimus, turėtų nedelsdami pranešti savo vietiniams OSI biurams." Akivaizdu, kad aukščiau pateikti dokumentai ne tik įrodo, jog "Vyrai juodais drabužiais" neturėjo nieko bendro su vyriausybe; jie taip pat rodo, kad vyriausybė neturėjo didesnio supratimo apie tai, kas yra MIB, nei vidutinis NSO tyrinėtojas. Tačiau jie neabejotinai norėjo tai sužinoti. Pereikime prie FTB ir daugiau bylų apie MIB...

1956 m. paranormalių reiškinių ir NSO tyrėjas Grėjus Barkeris (Gray Barker) parašė ir išleido knygą "Jie per daug žinojo apie skraidančias lėkštes" (They Knew Too Much About Flying Saucers). Didelė knygos dalis buvo skirta Alberto Benderio (Albert Bender), kuris šeštojo dešimtmečio pradžioje įsteigė Tarptautinį skraidančių skraidyklių biurą (Bridžporte, Konektikuto valstijoje), patirčiai, susijusiai su MIB. Neilgai trukus IFSB nebeliko. Teigiama, kad Benderis jį uždarė po to, kai jį pakartotinai aplankė grėsmingi "Vyrai juodais drabužiais". Benderio MIB buvo kur kas mažiau panašūs į 1950-ųjų G-Men ar CŽV agentus. Jie buvo panašesni į kažką iš Bram Stoker romanų puslapių, į kuriuos buvo įmaišyta daugiau nei daug H. P. Lovecraft. Pasirodžius Barkerio knygai, nemažai žmonių kreipėsi į FTB, reikalaudami išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra tie tamsiaodžiai tyleniai, ypač dėl to, kad kai kurie ufologai, tokie kaip Barkeris, tvirtino, jog MIB yra iš "vyriausybės".

FTB išslaptino kai kuriuos savo dokumentus apie Benderį ir Barkerį, kurie rodo kai ką reikšmingo. Būtent, kad FTB, kaip ir JAV kariuomenė, taip pat neturėjo tikro supratimo, kas yra MIB. 1959 m. sausio 22 d. ne kas kitas, o J. Edgaras Huveris (J. Edgar Hoover) davė nurodymus FTB Čikagos biurui: "Biuras pageidauja gauti Grėjaus Barkerio parašytos knygos "Jie per daug žinojo apie skraidančias lėkštes" kopiją". Įrašai rodo, kad už uždarų durų ir perskaitęs G. Barkerio knygą FTB šeštajame dešimtmetyje buvo toks pat suglumęs, kaip beveik po dešimtmečio buvo suglumusios oro pajėgos. Dabar kai kurie ufologai tikriausiai tvirtins, kad ir JAV karinės oro pajėgos, ir FTB buvo užribyje - dėl to, kad MIB kilo iš giliai palaidotos "juodojo biudžeto" tipo grupės, kurios net Huveris ir karinės oro pajėgos negalėjo atskleisti. Tačiau aš su tuo nesutinku. Visi duomenys, kuriuos atskleidė vyriausybinės agentūros, rodo, kad jos yra visiškai pasimetusios, kaip ir ufologijos sritis, kai kalbama apie vyrų juodais drabužiais prigimtį ir kilmę. Taip, MIB fenomenas yra tikras, dėl to nėra jokių abejonių. Tačiau jis praktiškai neturi nieko bendra su vyriausybės, karinėmis ar žvalgybos agentūromis. Vyrai juodais drabužiais yra... kažkas kita.

P komentaras: tiesa slypi kažkur anapus, todėl tiesos ieškokite duonos trupiniais...