Mokslininkai teigia, kad "paslaptinga cheminė medžiaga" Žemės atmosferoje sukelia staiga padažnėjusias širdies problemas

Mokslininkai Žemės atmosferoje aptiko naują itin reaktyvią cheminę medžiagą, kuri, jų teigimu, per pastaruosius dvejus metus sukėlė staiga išaugusį širdies problemų skaičių.

Kopenhagos universiteto mokslininkai teigia, kad atmosferos sąlygomis susidaro trioksidai - cheminiai junginiai, kuriuose vienas prie kito prijungti trys deguonies atomai.

Trioksidai yra reaktyvesni už peroksidus, kurie turi du vienas prie kito prijungtus deguonies atomus, todėl yra labai reaktyvūs ir sprogūs.

Dailymail.co.uk praneša: Buvo numatyta, kad atmosferoje gali būti ir trioksidų, tačiau iki šiol tai nebuvo vienareikšmiškai įrodyta.

Dabar mums tai pavyko, - sako Kopenhagos universiteto Chemijos fakulteto profesorius Henrikas Grumas Kjærgaardas (Henrik Grum Kjærgaard).

"Mūsų atrasti junginiai yra unikalūs savo struktūra. Ir kadangi jie yra labai oksiduojantys, greičiausiai sukelia daugybę poveikių, kuriuos mums dar teks atskleisti".

Jų aptikti specifiniai trioksidai, vadinami hidrotrioksidais (ROOOH), yra visiškai nauja cheminių junginių klasė.

Hidrotrioksidai susidaro vykstant reakcijai tarp dviejų tipų radikalų (molekulių, turinčių bent vieną nesuporuotą elektroną). 

Atlikdami laboratorinius eksperimentus - naudodami laisvojo srauto vamzdelį kambario temperatūroje ir 1 baro oro slėgį, kartu su labai jautriais masės spektrometrais - mokslininkai įrodė, kad hidrotrioksidai susidaro atmosferoje skylant kelioms žinomoms ir plačiai išsiskiriančioms medžiagoms, įskaitant izopreną ir dimetilsulfidą. 

Izoprenas yra vienas iš dažniausiai į atmosferą išmetamų organinių junginių. Jį gamina daugelis augalų ir gyvūnų, o jo polimerai yra pagrindinė natūralaus kaučiuko sudedamoji dalis.

Tyrimas rodo, kad maždaug vienas procentas viso išsiskiriančio izopreno virsta hidrotrioksidais. 

Tačiau mokslininkai tikisi, kad beveik visi cheminiai junginiai atmosferoje sudarys hidrotrioksidus, ir apskaičiavo, kad jų gyvavimo trukmė svyruoja nuo kelių minučių iki kelių valandų.

Dėl to jie yra pakankamai stabilūs, kad galėtų reaguoti su daugeliu kitų atmosferos junginių.

Tyrėjai apskaičiavo, kad hidrotrioksidų koncentracija atmosferoje yra maždaug 10 milijonų kubiniame centimetre. 

Palyginimui, OH radikalų (vienų svarbiausių oksidantų atmosferoje) koncentracija yra apie 1 mln. kubiniame centimetre.

"Dabar tiesioginiais stebėjimais galime įrodyti, kad šie junginiai iš tikrųjų susidaro atmosferoje, kad jie yra stebėtinai stabilūs ir kad jie susidaro beveik iš visų cheminių junginių", - sakė Chemijos katedros doktorantūros studentas ir antrasis tyrimo autorius Jingas Čenas (Jing Chen).

"Dabar reikia baigti visas spekuliacijas.

Tyrėjų grupė teigia, kad hidrotrioksidai greičiausiai gali prasiskverbti į smulkias ore esančias daleles, vadinamuosius aerozolius, kurie kelia pavojų sveikatai ir gali sukelti kvėpavimo takų bei širdies ir kraujagyslių ligas. 

Jie greičiausiai pateks į aerozolius, kur sudarys naujus junginius su nauju poveikiu, - sakė profesorius Kjærgaardas.

"Nesunku įsivaizduoti, kad aerozoliuose susidaro naujos medžiagos, kurios yra kenksmingos įkvėpus. Tačiau norint atkreipti dėmesį į šį galimą poveikį sveikatai, reikia atlikti tolesnius tyrimus.

Pasak tyrėjų, taip pat yra didelė tikimybė, kad hidrotrioksidai turi įtakos tam, kiek aerozolių susidaro, o tai savo ruožtu daro įtaką klimatui.

Kadangi aerozoliai atspindi ir sugeria saulės šviesą, tai turi įtakos Žemės šilumos balansui, t. y. saulės šviesos, kurią Žemė sugeria ir siunčia atgal į kosmosą, santykiui, - paaiškino bendraautorė ir doktorantė Eva R. Kjærgaard (Eva R. Kjærgaard).

"Kai aerozoliai sugeria medžiagas, jie auga ir prisideda prie debesų formavimosi, o tai taip pat turi įtakos Žemės klimatui".

Tyrėjai tikisi, kad hidrotrioksidų atradimas padės mokslininkams daugiau sužinoti apie mūsų išmetamų cheminių medžiagų poveikį.

"Dėl daugumos žmogaus veiklos į atmosferą išmetamos cheminės medžiagos, - sakė vienas iš autorių ir doktorantas Kristanas H. Mølleris (Kristan H. Møller).

'Taigi, žinios apie reakcijas, lemiančias atmosferos cheminę sudėtį, yra svarbios, jei norime numatyti, kaip mūsų veiksmai paveiks atmosferą ateityje'.

Prof. Kjærgaardas pridūrė: "Šie junginiai visada egzistavo, tik mes apie juos nežinojome. 

Tačiau tai, kad dabar turime įrodymų, jog šie junginiai susidaro ir gyvuoja tam tikrą laiką, reiškia, kad galima tikslingiau ištirti jų poveikį ir reaguoti, jei paaiškėtų, kad jie yra pavojingi.

Tyrimas paskelbtas žurnale "Science".

P komentaras: tiesa slypi kažkur anapus, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"...