Žalingos taisyklės išmoktos gimtosiose šeimose

Beveik universalios taisyklės galiojusios daugumoje Lietuvos šeimų, kurios užaugus padaro daugiau žalos nei naudos.

1. Nenešk šiukšlių iš namų/nedžiauk savo purvinų skalbinių. Viskas kas vyksta šeimoje ir turi likti šeimoje. Problemų slėpimas nuo aplinkinių yra vienas pagrindinių disfunkcinės šeimos bruožų. Visos šeimos susiduria su sunkumais, tik vienose šeimose yra apie, tai kalbama ir sunkumai sprendžiami, o kitose šeimose yra apsimetama, kad nieko blogo nevyksta. Tada vaikas auga apgaulėje ir emociniame rūke, pradėdamas abejoti savimi, savo tėvais ir visu pasauliu. Tu blogai jautiesi, matai chaosai, bet patys artimiausi elgiasi taip tarsi nieko nevyktų ir lieka jausmas, kad kažkas negerai su tavimi, kad tu nesusigaudai.

2. Iš pirmos taisyklės tada, kaip ir tampa aišku, kad „neprašyk pagalbos“. Mes patys su viskuo susidorosime arba tu pats viską turi išsikuopti, nes kiti žmonės tik pasijuoks arba džiaugsis tavo problemomis. Plaukti vienam per savo sunkumus nepaprastai sunku, o kartais ir neįmanoma.

3. Nešok aukščiau bambos arba panašios variacijos, kaip ne mūsų šeimai uždirbti daug pinigų; mūsų šeima paprasta… Skatinimas neturi ambicijų, atsisakyti svajonių. Geriau žvirblis rankoj nei briedis lankoj. Nepasitikėjimas savimi ir savo kompetencijomis garantuotas, baimės siekti savo tikslų irgi.

4. Ką žmonės pasakys? Pažiūrėk į veidrodį, ką kaimynai pagalvos ir pan. Kiti žmonės geriau žino, kaip reikia gyventi, visada pagalvok, kaip atrodai kitų žmonių akimis. Socialinis nerimas ir baimė bet ką daryti vėl gi garantuota.

5. Visų pirma pagalvok, ko iš tavęs tikisi kiti žmonės. Visada kitų žmonių poreikiai yra svarbesni nei tavo, visi kiti yra svarbiau nei tu. Taip užauga žmonės, kurie yra profesionalūs besiaukotojai. Aukojantys save ten kur reikia ir nereikia, darbe, šeimoje, santykiuose su draugais, kaimynais… Kol lieka tik kartėlis dėl visų žmogiškų santykių.

Reikia suvokti, kad šios taisyklės kažkada Jūsų šeimai galėjo būti naudingos ar netgi būtinos išgyvenimui, bet šiai dienai, užaugus, jos yra tiesiog lavonas pririštas prie kojos.

Kokių perliukų girdėjot ir išmokot savo šeimose?

Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė

https://psichika.eu/