Švininiai Jordanijos kodeksai - kas sukūrė klastotę?

Kai žmonėms kildavo protingų minčių, jie iškart nuspręsdavo jas užrašyti. Kuo gudresnė atrodė mintis, tuo patikimesnis ir patvaresnis buvo rankraštis, kuriame ji buvo užrašyta. Įrašams jie naudojo viską: akmenį, jaučio odą, beržo žievę ir net varį bei šviną!

Tiesiog blogai padėtas.

Prieš kelerius metus Jordanijos šiaurėje esančiame urve buvo aptikta nuostabi biblioteka. Septyniasdešimtyje vario ir švino lakštų, surištų vielomis ir sudarančių kelias knygas, yra įrašai, datuojami pirmojo mūsų eros tūkstantmečio pradžia.

Kodėl apie tokį sensacingą radinį kalbama tik dabar? Tiesa ta, kad biblioteka buvo atrasta privačiai. Knygas radęs ūkininkas neskubėjo jų atiduoti archeologams ir istorikams, bet nusprendė parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Praėjo nemažai laiko, kol atsirado pirkėjas, ir knygos buvo neteisėtai išgabentos į Vokietiją. Dabar naujasis jų savininkas prisiekinėja, kad jie daugiau nei šimtą metų priklausė jo šeimai, ir Džordanas bando susigrąžinti artefaktus.

Kol teismai aiškinasi situaciją, mokslininkai, gavę dabartinio savininko leidimą, pradėjo šifruoti senovinius rankraščius. Kol kas nustatyta tik tai, kad raidės ant švininių puslapių yra ne iškaltos, o išlydytos. Knygos buvo parašytos keliomis kalbomis: aramėjų, hebrajų ir graikų. Taip pat yra keletas hieroglifų. Didžioji dalis teksto yra užšifruota, todėl reikėjo atlikti daug darbo.

Evangelija apie...

Pirmieji tyrimai parodė, kad puslapiams naudojamas švinas iš tiesų yra ne mažiau kaip dviejų tūkstančių metų senumo. O tekstai, kuriuos istorikams pavyko iššifruoti, tiesą sakant, dvelkia sensacija.

Tai, kad rankraščiuose kalbama apie paskutines Kristaus gyvenimo dienas. Tekste pavaizduoti trys kryžiai, ant kurių buvo nužudyti du plėšikai ir Dievo Sūnus. Yra net vyro portretas, apie kurį mokslininkai vis dar labai atsargiai kalba, sakydami, kad tai gali būti pats Jėzus.

Jei mokslininkai patvirtins šių knygų autentiškumą, jos bus daug vertingesnis Kristaus egzistavimo įrodymas nei Biblija, parašyta praėjus vos 400 metų po jo egzekucijos.

Vis dar klastotė

Tiesą sakant, problema yra tas "jei". Tiesa ta, kad mokslininkai jau dabar abejoja bibliotekos autentiškumu. Medžiaga, iš kurios parengtos knygos, neabejotinai priklauso krikščionybės pradžios laikotarpiui, tačiau turinys...

Graikų epigrafijos specialistas Peteris Thonemannas (Oksfordo universitetas), tyrinėdamas tekstus, atkreipė dėmesį į tokį užrašą senovės graikų kalba: "...Nebūk liūdnas ir daryk gera! Abgaras, dar žinomas kaip Aesionas...". Toks pat užrašas yra ir ant antkapio, kuris dabar saugomas Archeologijos muziejuje Amane, Jordanijoje. Visas tekstas ant plokštės skamba taip: "Selamanui, didžiajam vyrui, neliūdėk ir klestėk! Abgaras, dar vadinamas Eisionu, Monoato sūnus, trečiaisiais provincijos įkūrimo metais pastatė šį antkapinį paminklą savo mylimam sūnui". Kitaip tariant, gali būti, kad ją paprasčiausiai iš dalies nukopijavo apgavikai. Be to, kai kurie rastų knygų tekstai, pasak Tonermanno, yra tiesiog nesuderinti žodžių ir simbolių rinkiniai, paimti iš senovės graikų ir hebrajų monetų. Pavyzdžiui, graikiškuose užrašuose sumaišytos raidės alfa ir lambda, o Jėzaus veidas pasiskolintas iš gerai žinomos Bizantijos mozaikos.

Taigi apie sensaciją ir revoliuciją krikščionybės istorijoje negali būti nė kalbos - 2017 m. švininė biblioteka buvo oficialiai pripažinta klastote.

P komentaras: tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus.