Ar Žemė kada nors pateks į juodąją skylę?

Juodosios skylės - tai erdvės sritys, kuriose gravitacija tokia stipri, kad net greičiausias visatos objektas negali ištrūkti, rašo "Newsweek". Kartu ekspertai atkreipia dėmesį, kad juodosios skylės blogai sugeria materiją ir yra labai neefektyvios.

Kokia tikimybė, kad Žemė kada nors pateks į juodąją skylę? O jei taip atsitiks, kaip?

Ekspertai mano, kad tikimybė, jog Žemė kada nors susidurs su juodąja skyle, kol ją praris Saulė, o tai įvyks maždaug po penkių milijardų metų, yra beveik nulinė.

"Pirmiausia, kosmosas ne veltui taip vadinamas, - sakė Rodo salos universiteto fizikos katedros profesorius Dougas Gobielis (Doug Gobielle). - Vidutinis švytinčios medžiagos tankis Visatoje yra maždaug vienas protonas kubiniame metre. Galaktikoje ir Saulės sistemoje tankis yra daug didesnis, bet vis dar beveik neegzistuoja."

"Objektai, kuriuos laikome dideliais ir tankiais, Visatoje yra gana reti: tai planetos, žvaigždės ir su jomis susijusios liekanos - baltosios nykštukės, neutroninės žvaigždės ir juodosios skylės", - aiškino Gobielis.

Nors vien mūsų galaktikoje yra daugybė žvaigždžių, atsitiktiniai jų susidūrimai yra labai reti dėl didelio atstumo tarp objektų, sakė Klempsono universiteto fizikos ir astronomijos profesoriaus asistentas Džonatanas Zrakas (Jonathan Zrake).

"Jei ne itin pažangi civilizacija, turinti beveik neribotus išteklius ir energiją, kuri sąmoningai "paleistų" juodąją skylę į Saulės sistemą, toks susidūrimas toks mažai tikėtinas, kad jo tikimybė beveik lygi nuliui", - sakė Gobielis.

"Tačiau mes paprastai nesirūpiname dėl žvaigždžių, praskriejančių pro Saulės sistemą, todėl tai galima ekstrapoliuoti ir kitiems galaktikos objektams", - sakė jis.

"Kartais žvaigždės priartėja pakankamai arti, kad iš tolimiausių Saulės sistemos pakraščių, vadinamojo Oorto debesies, išstumtų kelias kometas - jų gravitacinis poveikis Saulės sistemai turi įtakos. Neabejotinai tas pats pasakytina ir apie juodąsias skyles bei kitas kompaktiškas mases, kurios klajoja už Saulės sistemos ribų", - pastebėjo jis.

Ar turėtume bijoti "artimųjų" juodųjų skylių?

Ekspertų teigimu, net artimiausios mūsų Saulės sistemai juodosios skylės yra per toli, kad galėtų mus kaip nors paveikti.

Pavyzdžiui, V616 Monocerotis, kuris, kaip manoma, yra vienas iš artimiausių, yra už daugiau nei 3000 šviesmečių.

"Net jei juodoji skylė sugeria savo žvaigždę dvynę, jos masė yra nepakankama, kad ji sukeltų tik kelis spinduliuotės pliūpsnius", - pabrėžė Gobielis. - Tokiu atstumu nuo Žemės jį pastebėtume tik turėdami galingus prietaisus. Poveikis Žemei būtų nulinis."

Juodosios skylės skirstomos į du pagrindinius tipus: žvaigždines ir supermasyvias (nors naujausi tyrimai rodo, kad gali būti ir tarpinė klasė). Žvaigždžių juodosios skylės yra kelis kartus masyvesnės už mūsų Saulę. Kita vertus, supermasyvios juodosios skylės gali būti nuo kelių milijonų iki milijardų saulių.

Žvaigždžių masės juodosios skylės, tokios kaip V616 Mon, yra masyvių žvaigždžių, žuvusių per katastrofiškus kosminius sprogimus, liekanos - jos dar vadinamos supernovomis. Artimiausia žvaigždė, kurioje teoriškai galėtų susidaryti juodoji skylė, yra Betelgeizė, antra pagal ryškumą žvaigždė Oriono žvaigždyne.

Zrakės teigimu, Betelgeizė artėja prie savo gyvavimo pabaigos ir per artimiausius maždaug 10 000 metų greičiausiai sukels supernovą. Tačiau ji taip pat yra maždaug už 500 šviesmečių, todėl net jei ji virstų juodąja skyle, tai neturėtų jokio poveikio Žemei.

Kaip arti turi būti juodoji skylė, kad ji ką nors paveiktų?

"Nors būtų sunku nepastebėti supermasyvios juodosios skylės ar net vidutinės masės juodosios skylės kur nors netoli Saulės sistemos, nepastebėti žvaigždės masės juodosios skylės Saulės sistemos prieigose yra įmanoma", - mano Gobielis.

"Tačiau net ir didelė žvaigždės masės juodoji skylė, tarkime, 30 Saulės masių, turėtų būti arčiau Neptūno (kuris nuo Saulės nutolęs beveik 30 kartų toliau nei Žemė), kad turėtų kokį nors gravitacinį poveikį Žemei, ir maždaug tokio pat atstumo kaip Jupiteris (nuo Saulės nutolęs maždaug penkis kartus toliau nei Žemė), kad pritrauktų Žemę jėga, lygia Saulės gravitacijai", - sakė jis.

Manoma, kad juodosios skylės yra visagalės kosminės šluotos, sugeriančios viską, kas pasitaiko jų kelyje, tačiau Gobielis sako, kad tai visiškai netiesa.

"Apskritai juodosios skylės siaubingai blogai sugeria materiją, - sakė jis. - "Atsakymas į klausimą, kodėl juodosios skylės iki šiol nesugėrė visatos, yra tas, kad jos dažniausiai yra labai neefektyvios ir blogai auga.

Ką daryti, jei Žemę įsiurbia juodoji skylė? 

Jei juodoji skylė kaip nors priartėtų prie Žemės (pvz., arčiau nei Mėnulio orbita) ir judėtų pakankamai lėtai, mūsų planetą tikriausiai suplėšytų neįtikėtina gravitacija.

"Žemė prarastų atmosferą ir vandenynus, o išsilydęs metalas iš Žemės mantijos veržtųsi į kosmosą", - sakė A. Zrakė.

Žemės nuolaužos nukris į orbitą aplink juodąją skylę ir išgaruos į jonizuotas dujas, sudarytas iš atomų ar molekulių, praradusių elektroną arba, atvirkščiai, įgijusių papildomą elektroną. Pasak Zrakės, dujos aplink juodąją skylę suformuos medžiagos žiedą, vadinamąjį akrecinį diską, ir didžioji jų dalis bus absorbuota per kelias valandas ar dienas.

"Išsiskyrusi energija išstums galingus plazmos - vienos iš keturių pagrindinių materijos būsenų - srautus į kosmosą ir sukurs didelės energijos spinduliuotę. Astronomai iš netoliese esančių planetų neabejotinai pastebės spinduliuotės pliūpsnį", - sakė jis.

Tačiau tikimybė, kad šis scenarijus išsipildys, yra astronomiškai maža. Šiek tiek labiau tikėtinas, bet vis dar mažai tikėtinas scenarijus, pagal kurį juodoji skylė priartėja pakankamai arti, kad vienaip ar kitaip paveiktų Žemę, bet ne tiek, kad prarytų mūsų planetą.

Didžiausias pavojus, bent jau gyvybei mūsų planetoje, kyla tuo atveju, jei juodoji skylė taip iškreiptų Žemės orbitą, kad pasikeistų klimatas, arba jei didžiulis Saulės sistemos nuolaužų (asteroidų, kometų ir palydovų) kiekis judėtų mūsų link ir keltų didelę susidūrimo riziką, - aiškina A. Zrakė.

"Gyvybė Žemėje tikriausiai išliks, tačiau žmonija ir dauguma daugialąsčių rūšių Žemėje greičiausiai neišgyvens", - apibendrino Gobielis.

Autorius: Aristos Georgiu

P komentaras: užsienis rašo, bet Lietuva tikrina ir nusitikrina, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus.