Nustokite ieškoti meilės, ji pati jus suras (o ne atvirkščiai)

Būkite savimi. Gyvenkite savo gyvenimą. Ir meilė ateis. Taip yra visada.

Netikiu, kad absoliučiai viskas atsitinka dėl kokios nors priežasties. Daugeliui mus ištikusių įvykių mes būname visiškai nepasiruošę. Mūsų gyvenimas neretai visiškai neprognozuojamas, susilaukiame įvairiausių siurprizų, viskas, ką taip ilgai kūrėme, gali sugriūti per akimirką, bet nežiūrint į nieką, mes visgi surandame būdų eiti toliau.

Surandame jėgų savo drebančioms kojoms, kad žengtume toliau, nors neturime supratimo, kas atsitiks ir kokios dar bėdos laukia mūsų ateityje.

Mes turime tik savo praeitį ir dabartį. Ir viena, ir kita mes garantuotai žinome. O ateitis – švarus lapas. Gali atsitikti, kas tik norite, tiek bloga, tiek gera.

Šitas faktas tuo pat metu ir ramina, ir velniškai baugina.

Vienas geriausių dalykų, kuris, kaip viliamės, mus ištiks – meilė. Ir kadangi troškimas mylėti ir būti mylimu yra dalis mūsų prigimties, dauguma mūsų pasirengę paskirti visą gyvenimą nuostabių santykių ieškojimui.

Kai kam pasiseka surasti savo žmogų iš karto, bet tai greičiau išimtis, o ne taisyklė. Ir dalis tų, kurie vis dar ieško, pradeda lyginti save su draugais, giminaičiais ar atsitiktiniais žmonėmis – su tais, kurie surado meilę. Ir tampa ciniškais ir piktais. Nusikankinusiais. Liūdinčiais.

Savo ruožtu mumyse auga įsitikinimas, kad esame nepageidaujami ir nepatrauklūs. Sudarinėjame sąrašus priežasčių, kodėl šiuo konkrečiu momentu esame be poros ir vėl sugrįžtame prie tų priežasčių, kai pasidaro jau per vėlu, kai pasijaučiame vienišais ir ligotais žmonėmis.

Užburtas ratas.

Bet žinote, ką? Dauguma dalykų gyvenime mus ištinka tada, kai mes jų visai nelaukiame. Mus tie įvykiai pastoviai užklumpa nepasiruošusius ir apstulbintus.

Mes nežinome, kas atsitiks rytoj ir netgi šiandien, tai kodėl turėtume manyti, kad meilė į mūsų gyvenimą gali ateiti kaip nors kitaip?

Meilė suras mus tada, kai mažiausiai jos lauksime.

Kai kas vadina tai įžvalgumu, leidžiančiu surasti tai, ko jau nustojome laukti. Kiti vadina tai likimu, nuo kurio nepabėgsi. Kad ir kokios jėgos visa tai tvarkytų, jūs būtinai sutiksite meilę, jei tik patys šito norėsite.

Suplanuoti to neįmanoma. Nėra jokių formulių ir algoritmų. Tai ne mokslas. Nėra jokių dėsnių ir dėsningumų, kurie galėtų paaiškinti, kodėl neradote meilės anksčiau. Mes visada manome, kad turime būti kažkur kitoje vietoje, su kažkokiu žmogumi, galvojame, kad kažką darome neteisingai, tačiau tiesa yra ta, kad visada esame būtent ten, kur mums ir reikia būti šiuo konkrečiu momentu.

Paleiskite situaciją. Tegu plėtojasi taip, kaip jai lemta. Tegu viskas būna taip, kaip būna.

Liaukitės kentėti santykius, kurie, kaip patys suprantate giliai širdyje, jums netinka. Liaukitės lakstyti paskui žmones, kurie nenori, kad jūs juos pasivytumėte. Geriau būkite savimi. Gyvenkite savo gyvenimą. Ir meilė ateis. Taip visada atsitinka.

Duokite jai laiko, nustokite jos ieškoti, nes meilė pati mūsų ieško ir mus susiranda, o ne atvirkščiai.