Mikozes. Kas tai per liga?

Mikozės - tai didelė odos susirgimų, kuriuos sukelia patogeniniai grybai, grupė. Yra žinoma daugiau kaip 500 rūšių grybų, sutinkamų įvairiose šalyse. Keratomikozės pažeidžia raginį epidermio sluoksnį, jų eiga - be ryškios uždegiminės reakcijos (pavyzdžiui, įvairiaspalvė dedervinė). Epidermomikozių (kirkšnies epidermofitija, pėdų mikozė, rubromikozė, kandidozė) eigoje atsiranda uždegiminė reakcija dėl grybelių patekimo į epidermį.

Trichomikozės (trichofitija, mikrosporija ir rauplės) pažeidžia raginį sluoksnį ir plaukus. Gilios mikozės (blastomikozė, chromomikozė, sporotrichozė ir kt.) pažeidžia odą ir poodinę ląstelieną.

Mikozių atsiradimui įtakos turi medžiagų apykaitos sutrikimai, kraujotakos sutrikimai, vitaminų balanso pakitimai, disbakteriozė, padidėjęs prakaitavimas, trofiniai sutrikimai, gretutinės ūminės ir lėtinės infekcijos, traumos, trintis ir kt. Dėl 

vietinių procesų įtakos palaipsniui keičiasi organizmo reaktyvumas, dėl to atsiranda tam tikri imunobiologiniai nukrypimai.

Pėdų mikoze dažniausiai užsikrečiama šeimoje per tiesioginį kontaktą su ligoniu, taip pat per avalynę, drabužius ar bendrus namų apyvokos daiktus. Infekcija eiga yra ilga, pažeidžiamos abi pėdos, liga pažeidžia lygią odą ir nagų plokšteles. Jei liga užsitęsia labai ilgai, gali būti pažeidžiama delnų oda, paprastai dešinės plaštakos (darbinės) - dviejų pėdų ir vienos plaštakos sindromas. Pažeistai sričiai būdinga lengva eritema, saikingas arba ryškus pleiskanojimas, o kartais - ir storas hiperkeratozės sluoksnis.

Hiperkeratozė labiausiai pasireiškia taškuose, patiriančiuose didžiausią apkrovimą. Tais atvejais, kai židinys yra vientisas ir dengia visą pado paviršių, pėda pasidaro tarsi apauta eritemos ir hiperkeratozės sluoksniu it mokasinais. Susirgimo paprastai nelydi subjektyvūs pojūčiai. Kartais pasireiškimai yra minimalūs, apsiriboja lengvu pleiskanojimu ir pėdos įtrūkimais - taip vadinama nutrinta forma. Pėdų mikoze dažnai užsikrečiama visuomeninio naudojimo vietose - sporto salėse, pirtyse, saunose, baseinuose. Pėdų epidermofitija paprastai matoma tarp pirštų. 3-iame, 4-ame, kartais 1-ame tarpupirštyje atsiranda įtrūkimas, iš šonų įrėmintas baltomis maceruoto epidermio juostelėmis aplinkinės eritemos fone. Šiuos reiškinius gali lydėti nemalonus kvapas (ypač prisijungus antrinei infekcijai) ir paprastai skausmai. Neretai pažeidžiama aplinkinė oda ir artimiausių pėdos pirštų (I ir V) nagai.

Kai pažeidžiami nagai, grybeliai patenka į nagą su pažeista oda sutrikusio distalinio (laisvo) nago galo ir odos susijungimo vietoje. Infekcija plinta link nago šaknies. Kad ji medžiagos, turinčios antimikrobinių savybių. Jos pasižymi fungicidiniu aktyvumu, kovojant su tarpupirščių ir raudonuoju trichotitonu.

Ryškių fungicidinių savybių turi degutas, pavyzdžiui, beržų ir pušų. Dermatologiniams ligoniams gydyti dažniausiai naudojamas grynas degutas (5-10 % koncentracijos) arba derinant su siera, salicilo rūgštimi ar naftalanu. Kolodijaus naudojimas dermatologinėje gydymo praktikoje laikomas patogesniu, negu panašių komponentų naudojimas tepalų pavidalu.

Priešgrybelinių savybių taip pat turi preparatai iš kėnių spyglių, vytelinių eukaliptų, paprastųjų ievų, juodųjų tuopų, didžiųjų ugniažolių, sareptinių bastučių.

Neblogai užsirekomendavo vitaonas, kuriame yra pipirmėčių, pušų pumpurų, erškėčių vaisių, pelynų žolės, kraujažolių žolės, jonažolių žolės, ugniažolių žolės, medetkų žiedų, ramunėlių žiedų, pankolių vaisių, kmynų vaisių, čiobrelių žolės ekstrakto, kamparo, pipirmėčių ir pankolių aliejaus. Marlinį tvarstį sudrėkinti aliejumi, dėti ant žaizdos. Keisti kas 2-3 dienas, priklausomai nuo permirkimo. (Liaudies medicina prieš mikozes).

P komentaras: tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Pasitarkite su vaistininku ar gydytoju.