Kaip mylėti ir būti mylimam?

Būti geriems aplinkiniams apskritai ir partneriui konkrečiai ir šias pastangas pateikti kaip meilės ir rūpesčio apraiškas yra daugelio merginų ir moterų klaida.

Joms atrodo, kad mainais už tai sulauks meilės ir pripažinimo. Tačiau didžiulei jų nuostabai, nieko panašaus nenutinka, kad ir kaip stengtųsi. Ir gauna jos tik savo didžiulių pastangų nuvertinimą ir abejingumą. Čia pačiu geriausiu atveju.

Ir, reikia pripažinti, tai visiškai natūralu.

Jei moteris abejinga savo poreikiams, apleidžia juos vardan kitų, jeigu ji pamiršta pati save, keista reikalauti meilės ir pripažinimo iš kitų.

O vergų darbas niekada nebuvo vertinamas.

O kas ir ko iš tikrųjų nusipelnė šiuo atveju? Maža penkerių metų mergaitė bando nusipelnyti mamos pripažinimą. Ji net nesuprato, ką padarė negerai, bet mama jai jau transliuoja:

„Tu blogai padarei, tu bloga“.

Pasąmonės lygmenyje šis signalas užpildo vaiką tamsiu, klampiu negatyvu. Visa tai užblokuoja resursus.

O suaugusiame gyvenime ta pati penkiametė mergaitė bando pelnyti ne tik mamos, bet ir vyro bei anytos, darbo kolegų pritarimą. Ir tai labai sudėtinga, todėl ne savi reikalai ir poreikiai jai dabar galvoje.

Žmonės jai sako:

– O! Tu gi su saviverte, pasirodo, turi problemų!

O ji problemų neturi, nes penkerių metų mergaitei labai svarbus išorinis pritarimas, kurio ji negavo. Ir niekada to negaus, kadangi nežino, ką reikia padaryti, kad to pritarimo nusipelnytų.

Ir visi reikalai – išoriniai. Valyti, gaminti, ką nors daryti vietoje kito žmogaus, nes taip jam bus lengviau, o tada jis bent ačiū pasakys.

Tačiau ne, jis net nepastebės. Jis nusprendžia, kad taip ir turi būti. O gal jam tiesiog nepatinka tai, ką daro šita moteris.

Tai ar apie savivertę čia eina kalba? Pati moteris žino, ką gero daro kitiems, bet ją atstumia. Ji juk tiksliai žino, kad yra gera.

Tai kame reikalas?

O viskas dėl to, kad moteris nejaučia savo vertės šiam pasauliui.

Savivertė – tai būsena, vidinis jausmas.

Tokiu atveju žmogus pats save užpildo šviesia gryna energija. Ir šis jausmas – tai resursas.

Kai yra vidinė vertė, šis suvokimas, kad tu esi vertybė šiam pasauliui, visi išoriniai vertinimai suvokiami kitaip. Moteris, turinti vidinės vertės jausmą, nesistengia nusipelnyti kitų žmonių pritarimo, aukodama save ir savo poreikius, jai tai neįdomu.

Ji neklausys nesibaigiančių mamos skundų dėl sveikatos ir nesiners iš kailio, kad įtiktų anytai. Ji nepataikaus savo vyrui. Ji savo vyrą mylės..

Ne įtikti, o mylėti – didžiulis skirtumas!

Vidinės vertės suaktyvinimas paverčia moterį užpildytą ir vientisą jos viduje.

Dėl to, norint tapti laiminga santykiuose, reikia keisti ne vertinimą, o „įdarą“, pakeisti savo vidinį turinį.

Nuotrauka: UNSPLASH.COM