Šimpanzės ir gorilos bendradarbiauja laukinėje gamtoje

Nors paprastai šimpanzių ir gorilų bendravimas stebimas tik laukinėje gamtoje, iš tikrųjų šios rūšys laisvėje bendrauja be žmogaus įsikišimo / © mymodernmet.com

Mokslininkai jau seniai žino, kad beždžionės yra itin draugiški padarai, palaikantys ilgalaikius santykius su savo rūšies atstovais. Dabar jau aišku, kad gorilos ir šimpanzės jau seniai bendradarbiauja tarpusavyje: jau daugelį metų pastebima, kad šie santykiai jiems yra naudingi.

Kongo Respublikos atogrąžų miškuose Centrinėje Afrikoje gyvena dvi žmogbeždžionių rūšys: šimpanzės ir gorilos. Daugiau nei 20 metų, nuo 1999 iki 2020 m., mokslininkai kasdien stebėjo šiuos primatus ir fiksavo jų elgesį - nuo žaidimų iki agresijos. Labiausiai stebina tai, kad kai kuriais atvejais buvo kalbama ne tik apie vidinę, bet ir apie tarprūšinę sąveiką.

Kelerius metus atskiros šimpanzės ir atskiros gorilos bendravo tarpusavyje, sąmoningai ieškodamos "pažįstamų" ir vengdamos kitų beždžionių. Daugiausia tai darė abiejų rūšių primatų jaunikliai, kurie vėliau daug laiko praleisdavo žaisdami vieni su kitais ir dalydamiesi maistu.

Tačiau tyrimo autoriai nenustatė, kad kartu praleistas laikas apsaugotų beždžiones nuo plėšrūnų: atvirkščiai, atsitraukusios nuo šeimos žaisti su kitos rūšies atstovu, tiek šimpanzės, tiek gorilos labiau rizikuoja būti užpultos leopardo, erelio ar gyvatės. Tikėtina, kad dauguma beždžionių, ieškodamos maisto, susibūrė į komandą: 34 proc. atvejų tai buvo tas pats maisto šaltinis, 18 - skirtingi, bet netoli vienas kito.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad toks glaudus skirtingų rūšių kontaktas gali būti ne tik naudingas: deja, kartu su galimu naujų įgūdžių perdavimu yra ir galimybė dalytis infekcinėmis ligomis, kurios pastaraisiais metais tampa vis pavojingesnės. Kadangi šimpanzės ir gorilos yra artimos giminaitės, jos gali užsikrėsti tais pačiais patogenais, įskaitant Ebolos virusą, dėl kurio maždaug prieš 20 metų Centrinėje Afrikoje gorilų ir šimpanzių populiacijos sumažėjo maždaug trečdaliu.

Šimpanzės serga daugeliu pavojingų infekcinių ligų, įskaitant raupus / © zooinform.ru

Tyrinėdami žmogbeždžionių tarpusavio sąveiką mokslininkai ne tik plečia žinias apie šiuolaikinius gyvūnus, bet ir gali iškelti hipotezę, kaip veikė ankstyvųjų žmonių protėvių bendruomenės. Pavyzdžiui, jei anksčiau tyrėjai manė, kad dėl tų pačių maisto išteklių naudojimo toje pačioje teritorijoje viena rūšis išstumdavo kitą, tai dabar yra įrodymų, kad senovės žmonių rūšių kontaktai buvo taikesni.

Tyrimas paskelbtas žurnale "iScience".