Dingusio išradėjo, galimai sukūrusio teleportacijos prietaisą, mįslė

XIX amžiaus britų išradėjas Viljamas Kantelo (William Cantelo) buvo gana ekscentriškas žmogus. Jis išgarsėjo visuomenėje aštuntajame dešimtmetyje, kai atidarė savo keistenybių parduotuvėlę French Street gatvėje Sauthemptone (Bargate Street, Southampton) (Hempšyro grafystė, Anglija).

Šioje parduotuvėlėje buvo ne tik visokių menkniekių, bet ir jo paties neįprastų išradimų, kuriuos jis sugalvodavo daugelį metų. Tie mechanizmai visada pritraukdavo didelį publikos dėmesį, nors ir nebuvo ypatingai novatoriški. Bet kartą Kantelo pradėjo dažnai kažkur dingti ir vis ilgesniam laikui. Pažįstamiems jis sakė, kad dabar kuriąs kažką tikrai revoliucingo, kas “pakeis visas žaidimo taisykles”.

Be parduotuvėlės, Kantelo dar turėjo barą kaimynystėje, baras vadinosi “Old Tower Inn”. Jo rūsyje vyras buvo įsirengęs savotišką slaptą laboratoriją. Kartais jis pradingdavo ten ištisoms dienoms, neišeidamas į lauką.

Nuotrauka, perduota iš Kantelo šeimos, kurioje, kaip manoma, yra jis pats

Niekas tiksliai nežinojo, net baro darbuotojai, ką jis veikė tame rūsyje, bet atrodo, kad jis ten turėjo dideles dirbtuves, apie kurias netrukus ėmė sklisti gana daug keistų gandų. O paskui vieną dieną Kantelo tiesiog dingo be pėdsakų.

Dar gerokai iki jo dingimo baro lankytojai girdėjo nuo įėjimo į rūsį sklindančius keistus garsus, pavyzdžiui, garsų zvimbimą, periodiškus gana garsius triukšmus, panašius į šūvius. Buvo ir pranešimų, kad kartais buvo galima matyti keistas virpančias ugnis ar dūmus, sklindančius iš tamsos.

Tai tęsėsi ne vienerius metus, bet Kantelo atkakliai nepasakojo, ką jis ten veikia. Buvo kalbama, kad tik du jo sūnūs žino, kas slepiasi po žeme. Ir tai suteikė Kantelo magijos bei paslaptingumo aureolę.

Vėliau ėmė sklisti gandai, kad jis ten kuria kažkokį naują išradimą. Tai ne šiaip koks automatinis šepetys, o galingas ginklas ar net laiko mašina. Galiausiai, 1880 metais, Kantelo išsikrapštė iš rūsio ir pareiškė, kad išrado visiškai naują kulkosvaidį, kuris yra labai kompaktiškas ir visiškai automatinis. Jis net pademonstravo šį ginklą žiūrovams, 

išsamiai papasakojo apie jo charakteristikas ir parodė brėžinius. Paskui jis supakavo kulkosvaidį į lagaminą ir skubiai išvažiavo nežinoma kryptimi neva susitikti su pirkėju. Tai buvo paskutinis kartas, kai kas nors matė Kantelo.

Visa tai atrodė gana keistai, bet visai atitiko tokio žmogaus, kaip Kantelo, dvasią. Jis spėjo pasakyti savo šeimai, kad išvažiuoja daugiausiai porai dienų, bet kai dienos virto savaitėmis, o jo vis nebuvo, Kantelo artimieji kreipėsi į policiją su pareiškimu, kad jis pradingo.

Turėdami galvoje tų metų teisėsaugos organų vangumą, Kantelo žmona ir sūnūs dar nusamdė ir privatų detektyvą, kad jo ieškotų.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad Kantelo iškart po išvažiavimo pasiėmė iš banko didelę sumą grynųjų, bet tai viskas. Tačiau vėliau, kai buvo apklausiami galimi liudininkai baro lankytojai, daug kas ėmė kalbėti, kad jie asmeniškai matė, kaip Kantelo nusileido į savo rūsį ir daugiau iš ten neišėjo.

Jie taip pat pareiškė, kad kai jis tenai įėjo, iš rūsio išskrido visas spiečius spindinčių žiežirbų ir ėmė virsti tiršti dūmai. Ir žiežirbos, ir dūmai pranyko taip pat greitai, kaip ir atsirado. Po to iš apačios nebesigirdėjo jokių garsų.

Gaila, neaišku, ar kas nors iš policininkų ar privatus detektyvas buvo įėjęs į baro rūsį, o gal jiems nepavyko tenai patekti. Tolesnių įvykių parašyme nebuvo išvis jokios informacijos apie tą rūsį.

Paskui pasklido dar vienas gandas, kad Kantelo su savo lagaminu neva pabėgo į JAV, o privatus detektyvas neva rado to įrodymų, bet kokių konkrečiai, taip pat nežinoma. Šiaip ar taip, kas konkrečiai nutiko su Kantelo, buvo neaišku iki 1883 metų.

1883 metais amerikiečių išradėjas, vardu Hiramas Maksimas (Hiram Maxim), atvyko į Didžiąją Britaniją iš JAV ir atsivežė didelį bagažą su įvairiausiais keistai įdomiais išradimais ir fantastiniais projektais. Jis atsigabeno daugybę patentų įvairiems keistiems įrenginiams - nuo spąstų pelėms iki plaukų garbanojimo žnyplių. Jis taip pat tvirtino, kad išrado lemputę ir ypatingą variklį skraidymo aparatui.

Tačiau labiausiai išsiskyrė naujausias išradimas - visiškai automatinis kulkosvaidis, pavadintas jo garbei -“Kulkosvaidis Maksim”.

Žurnalistai puolė rašyti apie Maksimą ir jo kulkosvaidį. Netrukus laikraščio straipsnį su Hiramo Maksimo fotografija pamatė Viljamo Kantelo sūnūs. Jie iškart atpažino, kad Maksimas - tai jų tėvas, bet visa tai atrodė labai keistai, nes jie nerado nei vienos logiškos priežasties, kodėl jų tėvui prireikė naujos asmenybės. Juk jis buvo jau nebe jaunas.

Kantelo sūnūs pasiuntė privatų detektyvą sužinoti techninių kulkosvaidžio “Maksim” detalių. Ir tada padarė išvadą, kad tai tiksli kopija kulkosvaidžio, kurį sukūrė jų tėvas.

Tuo visos keistenybės dar nesibaigė. Detektyvui pavyko gauti daugybę dokumentų ir liudininkų parodymų, kurie tikino, kad Hiramas Maksimas gimė JAV ir dirbo JAV, nuo 1866 metų Valstijose jis gavo 271 patentą savo išradimams.

Viskas rodė, kad tai yra visiškai kitas žmogus ir negali būti dingusiu brolių Kantelo tėvu ir jų motinos vyru. Tačiau Kantelo šeima buvo šimtu procentų tikra, kad Maksimas ir yra Viljamas Kantelo.

Hiramas Maksimas (nuotraukoje) buvo nepaprastai panašus į Viljamą Kantelo

Gandų ir keistenybių vis daugėjo, ir galiausiai atsirado hipotezė, kuri leido paaiškinti ir keistus ilgalaikius Kantelo dingimus, ir jo nepaprastą panašumą į Maksimą.

Neva Kantelo labai labai seniai, dar būdamas visai jaunas, sukūrė teleportacijos įrenginį, kuris galėjo permesti žmogų dideliais atstumais ten ir atgal. Tokiu būdu Kantelo galėjo sėkmingai gyventi dvigubą gyvenimą JAV ir Didžiojoje Britanijoje.

Hiramas Maksimas (kairėje) ir Viljamas Kantelo (dešinėje)

Hiramas Maksimas 1915 m. ir geriausiai patvirtinta Viljamo Kantelo (nuo Bario Kantelo)

Ši hipotezė pasidarė dar gyvybingesnė, kai pats Hiramas Maksimas parašė laišką Kantelo šeimai, kuriame pareiškė, kad jis nėra nei jų tėvas, nei vyras su nauju vardu, ir kad jis kilęs visai ne iš Vaito salos Škotijoje, kaip Kantelo. Ši paskutinė detalė buvo ypač keista, nes, kad Kantelo buvo kilęs iš Vaito salos, žinojo tik jo žmona, sūnūs ir niekas kitas.

Galiausiai Kantelo sūnūs ir žmona patykojo Maksimo netoli tos vietos, kur jis buvo apsistojęs, ir po trumpo ir Maksimui netikėto susitikimo įsitikino, kad tai iš tikrųjų yra jų dingęs Viljamas Kantelo. Jie pradėjo uždavinėti jam krūvas klausimų, kodėl jis pabėgo ir metė juos, bet Maksimas paskubomis nuvažiavo su karieta.

Pamažu gandai, kad amerikietis Hiramas Maksimas iš tikrųjų yra dingęs britų keistuolis Kantelo, ėmė sklandyti labai plačiai, o Maksimą ėmė klausinėti apie tai vis daugiau pašalinių žmonių. Jis labai pyko ir galiausiai kategoriškai atsisakė išvis kalbėti šia tema.

Tiems, kurie tikėjo teleportacijos teorija, tai tapo dar viena priežastimi laikyti ją teisinga.

Metams bėgant, ši keista istorija reguliariai pasirodydavo laikraščiuose, o kai kurie žurnalistai, pavyzdžiui, britų BBC žurnalistas Stivas Puntas, atliko savo tyrimus, kurie parodė, kad Kantelo ir Maksimo kulkosvaidžių aprašymai iš tikrųjų buvo nepaprastai panašūs.

Puntas taip pat parodė Maksimo ir Kantelo nuotraukas veidų atpažinimo ekspertui, kuris padarė išvadą, kad abiejų vyrų veidai iš tikrųjų tokie panašūs, tarsi jie būtų tikri broliai.

Galiausiai Puntas priėjo išvados, kad visa tai iš tikro yra tiesiog keista sutapimų grandinė. Bet daugybė žmonių iki šiol tiki versija apie teleportaciją.

P komentaras: užsienis rašo, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Patiko pasidalinkite.