Kaip ekscentriškojo Nikolos Teslos išradimas nuvedė jį į kapą: "Svajonių bokštas"

Genialus fizikas, inžinierius ir išradėjas Nikola Tesla buvo vienas genialiausių protų istorijoje. Jo gyvenimas nebuvo lengvas, o jo pabaigoje Tesla liko be cento ir visą laiką praleisdavo parke, balandžių draugijoje, svarstydamas matematines lygtis ir mokslines problemas. Savo išradimus jis kūrė ir tobulino mintyse, beveik nepalikdamas jokių užrašų. Šis jo įprotis glumino mokslininkus dar daug metų po jo mirties. Kaip ekscentriško išradėjo didžiausia svajonė apie belaidžio ryšio bokštą virto didžiausia tragedija ir lėmė jo paties žūtį?

Ekscentriškas inžinierius

Nikola Tesla skyrėsi nuo visų kitų to meto išradėjų. Kitaip nei jie, jis neturėjo nė menkiausio verslo išmanymo. Daugelis visų laikų mokslininkų (ir ne tik) savo talento stoką kompensuodavo kitomis ambicijomis, tačiau Teslai visa tai buvo visiškai svetima. Jis niekada nesidomėjo niekuo kitu, išskyrus mokslą.

Nikola Tesla (Nikola Tesla) gimė 1856 m. dabartinėje Kroatijoje. Jo tėvas buvo vietinės Serbijos stačiatikių bažnyčios parapijos kunigas Milutinas Tesla, o motina - namų šeimininkė Djuka Tesla. Matyt, būtent iš motinos būsimasis didysis išradėjas paveldėjo savo talentą. Moteris, norėdama palengvinti namų ruošos darbus, išrado keletą įvairių buitinių prietaisų, tarp jų - mechaninį plaktuvą plakti.

Nuo pat vaikystės Nikolas visiems buvo keistas. Jo visiškai nedomino kasdienis gyvenimas ir, žinoma, kunigo karjera, kuriai jį rengė tėvas. Berniukas skaitė mokslines knygas, jų turinį įsimindamas beveik žodis žodin. Jo protas galėjo sukaupti tiesiog nesuvokiamą kiekį informacijos. Tesla lengvai mokėjo kalbas, galėjo dirbti visą dieną ir miegoti tik porą valandų. Vieną dieną jaunuolis labai susirgo ir vos nemirė. Jo tėvas, kuris buvo nusistatęs prieš tai, kad sūnus studijuotų inžinieriaus specialybę, buvo įsitikinęs, kad sūnus miršta. Tada Nikola jam pasakė, kad tikrai pasveiks, jei tėvas leis jam studijuoti. Milutinas pažadėjo, nelabai tikėdamas stebuklu, bet jis įvyko.

Sulaukęs 19 metų Nikola jau studijavo elektros inžineriją Imperatoriškajame ir karališkajame technikos koledže Graco mieste Austrijoje. Šioje mokymo įstaigoje jis buvo gabiausias studentas. Tesla labai domėjosi elektromagnetinių laukų, ypač variklių, galinčių veikti kintamąja elektros srove (AC), tema. Šios idėjos jį taip užvaldė, kad jis negalėjo susikaupti studijoms. Galiausiai jis nebaigė studijų. Jis tapo priklausomas nuo azartinių lošimų ir pralošė visus studijoms atidėtus pinigus. Tuomet Teslą ištiko pirmasis nervų sutrikimas.

Po to jaunasis fizikas persikėlė į Budapeštą, kur dirbo braižytoju. Tesla nekentė braižybos, bet reikėjo kaip nors užsidirbti pinigų. Vieną dieną išradėjas vaikščiojo parke su draugu Antalu Szigeti, deklamavo eilėraščius iš Gėtės "Fausto" ir staiga jam kilo mintis. Čia pat, parke, Nikola lazdele ant žemės nubraižė primityvią schemą: variklis, veikiantis dviejų ar daugiau kintamųjų srovių sukuriamų besisukančių magnetinių laukų principu. Nors kintamosios srovės elektra buvo naudojama ir anksčiau, iki Teslos išradimo nebuvo jokio kintamosios srovės variklio.

Tesla užkariauja Ameriką

1884 m. birželį Tesla išplaukė į Niujorką su keturiais centais kišenėje ir Charleso Batcheloro rekomendaciniu laišku Thomui Edisonui. Jame buvęs Nikolos darbdavys rašė, kad šiame gyvenime pažįsta du didžius žmones: patį Edisoną ir Teslą.

Tomas Edisonas ir jo ankstyvasis fonografas. / Nuotrauka: Wikimedia Commons

Edisonas priėmė jaunuolį, nors ir skeptiškai nusiteikęs, bet išklausė jį. Teslos idėjos inžinieriui patiko. Jis jį pasamdė ir davė užduotį patobulinti nuolatinės srovės gamybos įrenginį. Nikola puikiai atliko darbą, tačiau Edisonas atsisakė jam mokėti, sakydamas: "Kai tapsi pilnateisiu amerikiečiu, įvertinsi amerikietišką pokštą". Nikola manė, kad toliau bendradarbiauti su tokiu žmogumi yra žemiau jo orumo, ir išėjo iš darbo.

Tuo tarpu Teslos išradimu susidomėjo investuotojai. Bendrovė "Western Union" išradėjui išnuomojo biurą, kuriame jis kūrė kintamosios srovės maitinimo sistemas, iki šiol naudojamas visame pasaulyje. Tuo pat metu Tesla nesuprantamai visus savo išradimo brėžinius laikė tik savo galvoje. Šis išradimas tapo vertingiausiu nuo pat telefono išradimo.

Džordžas Vestinghauzas (George Westinghouse) susidomėjo genijaus darbais, supratęs, kad Teslos pasiekimai gali būti būtent tai, ko jam reikia. Verslininkas svajojo rinkoje išstumti Edisoną. "Srovių karas" buvo laimėtas, tačiau Tesla neturėjo kuo atsiskaityti ir Vestinghauzas maldavo išradėjo atsisakyti autorinio atlyginimo. Tesla sutiko ir galėjo tapti tuo metu turtingiausiu pasaulio žmogumi - savotišku "Aukso amžiaus" titanu.

Džordžas Vestinghauzas 1900-1914 m. / nuotrauka: Wikimedia Commons

"Smulkmeniškas, abejojantis pasaulis" ir nepakankamai įvertintas genijus

Tai, kad Tesla dirbo su elektra, atspindėjo tik vieną jo genialaus proto aspektą. XX a. pradžioje fizikas išrado galingą ritę. Ji galėjo generuoti aukštą įtampą ir dažnį. Vėliau šis išradimas buvo pavadintas jo vardu, o jo dėka atsirado naujos šviesos formos, pavyzdžiui, neoninė ir fluorescencinė šviesa, taip pat rentgeno spinduliai. Kiek vėliau Nikola atrado dar vieną naudingą savo išradimo savybę - jis galėjo siųsti ir priimti radijo signalus. Tesla užpatentavo savo pasiekimus, aplenkdamas italų fiziką Markonį.

Nikola Tesla savo laboratorijoje Kolorado Springse apie 1899 m. / nuotrauka: Wikimedia Commons

Tuo tarpu Teslos galvoje ir toliau kirbėjo mintis sukurti būdą, kaip perduoti duomenis belaidžiu ryšiu. Jis pasiūlė savo idėjas finansuoti amerikiečių verslininkui ir bankininkui Džonui Pierptonui Morganui. Jis skyrė išradėjui didelę pinigų sumą ir Tesla pradėjo statyti savo "svajonių bokštą". Teslos bokštas turėjo suteikti galimybę akimirksniu perduoti informaciją į bet kurį pasaulio tašką. Abonentas būtų galėjęs bendrauti su kitu asmeniu, kad ir kur jis būtų. Visa tai būtų galima atlikti naudojant nedidelį rankinio laikrodžio dydžio prietaisą. Taip pat būtų galima perduoti bet kokį pranešimą ar piešinį iš vienos vietos į kitą. Tuo metu tai buvo fantastika, o šiandien - realybė.

Wardenclyffe bokštas 57 m aukščio, kurį 1904 m. pastatė Tesla. / nuotrauka: Wikimedia Commons

Statybos buvo pradėtos, tačiau netrukus Tesla pritrūko pinigų. Morganas atsisakė finansuoti idėją, mieliau investuodamas į Markonio projektus. Italas sėkmingai išsiuntė signalą iš Anglijos į Niufaundlendą ir taip įvykdė pirmąjį transatlantinį radijo ryšį. Tesla piktinosi, kad Markonis pasinaudojo 17 jo patentų, tačiau teismo procesas galiausiai buvo palankus italų išradėjui ir komercinė žala buvo padaryta. Amerikos teismas priėmė Nikolos palankų sprendimą tik po jo mirties. Nelaimingasis išradėjas, deja, jo taip ir nesulaukė.

Tuo tarpu Tesla patyrė nervinį sukrėtimą. Jis šaukė, kad šis aklas, bailus, abejojantis pasaulis nesugeba pamatyti tos gražios ateities, kurią gali suteikti jo išradimas. Mokslininkas ėmė pamažu blaškytis. Jam pasireiškė visi obsesinio-kompulsinio sutrikimo požymiai. Jis tapo apsėstas švaros ir skaičiaus trys: nuolat plovėsi rankas, skaičiavo žingsnius, apsistodavo tik viešbučių kambariuose, kurių numeriai buvo trijų kartotiniai, valgant ant stalo turėjo būti 18 servetėlių. Tesla išvystė nenormalų jautrumą garsams ir aštrų regėjimą, kaip jis pats sakė.

Gyvenimo pabaigoje Tesla buvo apsėstas balandžių. Vieną baltą balandį jis net mylėjo taip, kaip galima mylėti tik žmogų. Vieną naktį šis paukštis įskrido į viešbučio, kuriame išradėjas gyveno, kambario langą. Tesla pasakojo, kad mirštančio balandžio akyse jis matė "du galingus šviesos spindulius". "Taip, tai buvo tikra šviesa, galinga, akinanti, intensyvesnė už tą, kurią man kada nors skleidė galingiausios mano laboratorijos lempos". Paukštis atsikvėpė tiesiai fizikui ant rankų. Vėliau Nikola sakė, kad tą akimirką jis suprato, koks yra jo gyvenimo darbas, ir kad jį užbaigęs jis mirs.

Vėlesniais metais Tesla retkarčiais pasirodydavo naujienose, gyveno 33-iajame Niujorko viešbučio aukšte. 1931 m. jis pasirodė ant žurnalo "Time" viršelio, kuriame 75-ojo gimtadienio proga buvo pristatomi jo išradimai. O 1934 m. laikraštis "New York Times" pranešė, kad Tesla kuria "mirties spindulį", galintį numušti iš dangaus 10 000 priešų lėktuvų. Tesla teigė, kad, pradėjus naudoti šį išradimą, visi karai Žemėje baigsis. Teslos vizija buvo pastatyti neįveikiamą, nematomą sieną. Mokslininkas svajojo apie taiką pasaulyje. Dėl nežinomų priežasčių projektas įstrigo.

Tesla ant žurnalo "Time" viršelio 1931 m. / nuotrauka: Wikimedia Commons

Nors genialus išradėjas visiems laikams pakeitė elektrotechnikos pasaulį, paskutines jo dienas temdė skurdas ir vienatvė. Jis mirė sulaukęs 86 metų, negalėdamas susitaikyti su tuo, kad dėl skolų negalėjo užbaigti savo gyvenimo darbo, nors "Westinghouse" daugelį metų mokėjo už jo apgyvendinimą ir maitinimą viešbutyje. Taigi Nikolos Teslos svajonė taip ir liko svajone.

Daugiau apie Teslos išradimą, turėjusį atkurti taiką pasaulyje, skaitykite kitame mūsų straipsnyje ir sužinokite, kokia yra genialaus Nikolos Teslos išradimo, galėjusio sustabdyti visus karus Žemėje, paslaptis.