Nikola Tesla - pasaulį apšvietęs genijus

Kunigas ar inžinierius?

Griausmingą ir žaibais apšviestą vidurvasario naktį gimusiam Nikolai prietaringa pribuvėja pranašavo niūrią ir tamsią ateitį. Visgi naujagimio motina gamtos siunčiamus ženklus suprato kitaip ir lyg nujausdama atsakė: „Ne, jis bus šviesos vaikas.“

Nuo mažumės mokslams imlus Nikola mieliau laiką leisdavo namuose prie knygų nei lakstydamas kalnuotomis Balkanų pusiasalio vietovėmis. Kita vertus, tėvas berniuką auklėjo gana griežtai, tikėdamasis nukreipti jį savo keliu ir įtikinti tapti kunigu ortodoksu.

Tačiau būdamas dar paauglys vaikinas atrado pašaukimą tikrai ne Dievui, o skaičiams. Besimokant gimnazijoje pradėjo ryškėti jaunojo genijaus gabumai. Jis atmintinai atlikdavo integralų skaičiavimus ir versdavo mokytojus dvejoti, ar šis jaunuolis tik nebandąs jų kvailinti viską iškaldamas. Nikola tuoj pat užsimojo stoti į prestižinį politechnikos universitetą ir tapti inžinieriumi, tačiau siekti svajonės trukdė griežtas tėvas, o vėliau ir klastinga liga.

Septyniolikos sulaukęs Nikola susirgo cholera, ir ši liga jo vos nepražudė. Matydamas leisgyvį sūnų, tėvas net apleido mintį išleisti jį į kunigus. Jie sudarė sandorį: jei Nikola išgyvens, netrukdomas galės keliauti į garsųjį Austrijos universitetą. Ir visgi troškimas mokytis buvo stipresnis už mirtį. Šeima talentingąją atžalą išlydėjo į sostinę siekti svajonės net neįtardama, kad jis taps žinomiausiu šimtmečio išradėju.

Pažintis su Thomu Edisonu

Iš tiesų ir pats N. Tesla niekada nemanė tapsiantis žmogumi, kurio dėka žvakėmis besišviečiantis pasaulis pagaliau džiaugsis elektra. Nuostabi idėja jaunajam mechanikui blykstelėjo staiga it žaibas!

Įprastą popietę jis vaikštinėjo sau po parką su draugu ir šnekučiavosi. Besileidžiant saulei, pradėjo mintinai deklamuoti kadaise perskaityto Goethe’s „Fausto“ eiles: „Raudonis nuslenka, dienos triūsai baigiasi. Skubina – naujas gyvenimo sritis tirti.“ Ištarti žodžiai įkvėpė jauną vyrą, jis griebė pirmą po ranka pasitaikiusią lazdelę ir ant smėlio nupiešė diagramą. Tai buvo indukcinio variklio išradimas, ir jis visiems laikams pakeitė pasaulį.

Apie naujojo išradimo autorių netrukus sužinojo didžiosios Prancūzijos ir Vokietijos elektros kompanijos. Tačiau jos neapsiėmė realizuoti naujovės ir išsiuntė N. Teslą į JAV – tiesiai pas garsųjį Thomą Edisoną.

Kelionė už Atlanto europietį emigrantą ne juokais gąsdino. Didįjį Niujorką jis pasiekė teturėdamas kišenėje vos keturis centus, rekomendacinį laišką ir kelias nuo vagių išsaugotas savo drapanas. Pažintis su T. Edisonu ne ką mažiau baugino. Jaunasis išradėjas nerimavo, kad bemokslį serbą amerikietis išvys vos tik pamatęs. Tiesa, įgyti inžinieriaus specialybės entuziastingam mokslinčiui taip ir nepavyko. Įnikęs į lošimo liūną Nikola galiausiai buvo išmestas iš universiteto ir slapstėsi nuo namiškių iki pat tėvo mirties.

Tačiau, papasakojęs apie kitokias elektros energijos galimybes, neįprastos išvaizdos užsienietis sudomino galingąjį vietos verslininką. Įtikinęs pertvarkyti neteisingai suprojektuotus variklius, N. Tesla buvo įdarbintas.

Beje, sėkmės atveju T. Edisonas jam prižadėjo išmokėti net 50 tūkst. dolerių! Susiviliojęs pasakiška suma, naivus naujokas priėmė iššūkį, dirbo ne tik ištisas dienas, bet ir naktis. Visų nuostabai patobulino esamus elektros generatorius, bet pinigų, deja, negavo. Viršininkas tik išjuokė jį paaiškinęs, kad tokia nereali suma buvo pasiūlyta juokais. Be to, išvadino jį neapsiplunksnavusiu amerikiečiu, nesuprantančiu vietinių pokštų. Įžeistas ir sukrėstas Nikola iškart išėjo.

Didysis perversmas

Įkūręs nuosavą elektros gamybos pramonę, apgautas investuotojų N. Tesla bankrutavo ir buvo priverstas kasti griovius, kad galėtų pragyventi. Laimė, ir šiandien gyvuojanti bendrovė „Western Union Company“ sutiko investuoti į šią išradėjo idėją.

Mažoje laboratorijoje mechanikas gana greitai sukonstravo kintamosios srovės energijos generatorių ir perdavimo sistemą, ir ji naudojama iki šiol. Netrukus nuolatinės elektros srovės propaguotojas T. Edisonas pajuto konkurenciją. Prasidėjo vadinamasis srovių karas. Amerikietis nenorėjo leisti patentuoti kintamosios elektros projekto, tad prieš varžovą suorganizavo propagandinę kampaniją. Pasinaudojo elektros kėdės išradimu, viešai žmonijai demonstruodamas kankinamus gyvūnus ir bandydamas parodyti kintamosios srovės pavojų.

Į tai atsakydamas N. Tesla atliko eksperimentą. Naudodamas aukštos įtampos ir dažnio kintamąją srovę, savo kūną pavertė laidininku ir laikydamas rankoje žibančią lemputę įrodė, kad ji yra netgi saugesnė. Prasidėjo naujoji išradėjo era. Jį samdė dideli pramoninkai, steigėsi gamyklos, be to, atsirado šviesa.

N. Tesla indėlis aukštinamas ir šiandien, tik jo dėka šiuolaikinis pasaulis pasiekė tokį technologinį proveržį. Tapęs milijonieriumi žinomas fizikas įgijo daug įtakingų draugų. Vakarieniaujant prabangiausiame miesto restorane kompaniją jam palaikydavo įtakingiausi verslo magnatai, finansininkai, gamtosaugininkai. Itin glaudžią draugystę puoselėjo su rašytoju Marku Twainu, kartu daug laiko praleisdami bandymų laboratorijoje.

Turtai Nikolai išvis nerūpėjo. Didžiules sumas jis išleisdavo kurdamas vis naujus įrenginius, technologijas. Sunku patikėti, kad vos vienas žmogus davė pamatą rentgenui, radijui atsirasti, pristatė bevielės komunikacijos galimybes ir numatė šiuolaikinių išmaniųjų telefonų galimus veikimo principus.

Tobulas estetas

Jau nuo mažų dienų išryškėjo nepaprastos N.Teslos genijaus savybės. Dar mokydamasis mokykloje pastebėjo turintis fotografinę atmintį. Sklandžiai cituodavo perskaitytas knygas ar mintyse lengvai atlikdavo sudėtingus matematinius skaičiavimus. Be to, vaikystėje patyręs skaudžią brolio netektį, dažnai susidurdavo su nelauktomis haliucinacijomis. Vaizduotėje vaikščiodavo po nematomus miestus, kalbėdavo su žmonėmis, kurie nė neegzistavo. Ilgainiui jam darėsi sunku atskirti, kuris pasaulis yra tikras. Tik vėliau suprato turintis nepaprastą Dievo dovaną. Visos vyro mintyse iškilusios trimatės vizijos tapdavo realiais išradėjo produktais.

Tačiau ne paslaptis, kad aplinkiniams talentingasis mokslininkas atrodė labai keistas. Paauglystėje persirgęs cholera, vėlesniame amžiuje tapo be proto atsargus, vengdavo bet kokio sąlyčio su galimais mikrobais. Sveikindamasis niekada nespausdavo pašnekovui rankos. Nebent tik išskirtinais atvejais mūvėdamas baltas pirštines. Dėmesys švarai ir estetiniam grožiui laboratorijose dirbusiam mechanikui buvo svarbiausia. Jis buvo reiklus sau, to paties tikėjosi ir iš kitų. Svorio priaugusias sekretores besibjaurėdamas kaipmat išmesdavo iš darbo, o neskoningai apsirengusias išleisdavo dienai namo „pailsėti“. Vyro manija grožiui nesunkiai pastebima ir nuotraukose. Pasak liudininkų, N. Tesla fotografą vaikydavo tol, kol šis atrasdavo jo „tobulą kampą“.

Darbui atsidavęs skaistuolis

Turtingas ir egzotiškos išvaizdos juodaakis europietis dažnai atkreipdavo moterų dėmesį. Bet vien darbui ir nesibaigiantiems eksperimentams gyvenimą paaukojęs mokslininkas neturėjo joms itin daug laiko. Visuomenei tai atrodė įtartina. Atsirado net bandančių šmeižti vyrą, teigiančių neva jis aseksualus. Išradėjas paaiškino gana paprastai, kodėl niekada nevedė. Jo atsakymas net ir didžiausius tuometinius skeptikus įpareigojo suklusti: „Nesijaučiu vertas turėti moterį. Be to, negalėčiau tverti jos nuolatinio bandymo pranokti vyrą – mane.“

Stebėdamas vis daugiau vyriškų darbų prisiimančias moteris, N.Tesla be galo jomis žavėdavosi. Tačiau kartu ir vengė jų, bijojo nesugebėti atstoti joms tinkamo vyro. Užtat vietoj moters gerokai senstelėjęs Nikola neapsakomai mylėjo baltą it sniegas karvelių patelę. Iš tūkstančio lesintų, prižiūrėtų ir gydytų balandžių tik ji vienintelė taip smarkiai įstrigo. Netekęs paukščio, prarado tikslą ir guodėsi mylėjęs ją kaip vyras myli moterį. Gyvenimo dienas N. Tesla baigė 87-erių. Apmaudu, tačiau be cento likęs vyras pasaulį paliko geriau žinomas kaip „karvelių žmogus“, o ne kaip moderniosios elektros kūrėjas.