Kaip sužinoti, ar mylime savo partnerį?

Jaučiatės aistringi ir nepaprastai pakylėti. Ar tai meilė, ar įsimylėjimas?

Susipažįstate su žmogumi, kurį laiką su juo bendraujate ir tada suprantate, kad be jo negalite gyventi nė minutės. Esate kupinas aistros ir neįtikėtino entuziazmo. Kas tai: meilė ar įsimylėjimas? Tai tikros meilės požymiai.

Dažnai santykių pradžia prasideda su didelėmis viltimis ir lūkesčiais, emocijų antplūdžiu. Tai yra santykių pradžia, vadinamieji "drugeliai skrandyje", įsimylėjimas. Žmonės dažnai įsimylėjimą painioja su meile. Tačiau santykių pradžia yra būtent malonumo hormono proveržis, kuris negali tęstis amžinai. Toliau įsimylėjimas arba virsta meile, arba ne.

Ar įsimylėjimas taps meile?

Įsimylėjimas gali išblėsti, bet niekada netapti be galo prisirišęs.

Tačiau jei pažvelgtume į Ericho Frommo knygą "Menas mylėti", pamatytume, kad meilė remiasi giliausiu žmogaus poreikiu įveikti atstumą ir būti vienybėje su kitu.

Viską gyvenime darome atsižvelgdami į savo poreikius. Jei esame ištroškę, atsinešame vandens, jei alkani, pasigaminame valgyti. Jei mums reikia artumo ir pripažinimo, šilumos ir pasitenkinimo, mes užmezgame santykius. Užmegzdami santykius galime patenkinti savo poreikį duoti ir imti iš kito asmens.

Brandi meilė ir meilės partneriui požymiai

Brandi meilė reiškia ne tik vienybę su kitu žmogumi, bet ir savo vientisumo išsaugojimą. Pažinti save ir mylėti save kaip asmenybę. Pagarba sau ir savivertė – taip pat.

Meilė – tai aktyvus domėjimasis mylimo žmogaus gyvenimu ir tobulėjimu. Kur nėra aktyvaus suinteresuotumo, ten nėra ir meilės.

Meilės kitam ženklai:

• pagarba;
• noras, kad mylimas žmogus vystytųsi ir tobulėtų;
• rūpinimasis mylimu žmogumi;
• noras matyti mylimą žmogų laimingu;
• gebėjimas prisiimti atsakomybę už veiksmus, susijusius su mylimu žmogumi;
• gilus kito žmogaus priėmimas ir suvokimas, kad mums jis reikalingas.

Be to, jeigu myliu sveika meile, tai noriu, kad mano mylimas žmogus vystytųsi dėl jo paties, eitų savo paties keliu, o ne tam, kad galėtų man tarnauti. Ir jeigu jau aš esu su juo – kitu žmogumi, tai vertinu jo individualumą, jo gyvenimo interesus, o ne tai, ko man norėtųsi. Ir myliu ne tam, kad jį pakeisčiau ir paversčiau įrankiu mano tikslams siekti.

Kai meilę partneriui imame lyginti su tėvų-vaikų meile, darome didžiulę klaidą

Dažnai žmonės painioja partnerio meilę su tėvų meile, tikėdamiesi iš mylimo žmogaus tokio pat besąlygiško priėmimo, kaip iš tėvų. Ir tai – didelė klaida.

Partneris gali mus vertinti, priimti, tačiau jo meilė negali būti besąlyginė. Partnerio meilė – tai meilė, pagrįsta abipuse pagarba ir abipusiu priėmimu, bet ne besąlygiška. Kitaip sakant, jei tėvai priima vaiką besąlygiškai, nieko nelaukdami mainais ir atleisdamas bet kokį elgesį, tai partneris to nepriima ir netgi neturi to priimti.

Sveika meilė kitam per meilę sau

Sveika meilė kitam yra neatsiejamai susijusi su meile sau. Kitaip tariant, jeigu aš nemoku mylėti savęs, nežinau, kaip rūpintis savimi, kaip dovanoti sau švelnumą, kaip teisingai save vertinti ir gerbti, reiškia negalėsiu duoti normalaus, sveiko jausmo ir kitiems žmonėms.

Jei nemoku mylėti savęs, tai meilė kitam bus sukurta greičiau ant neurotinių pamatų, iš paniškos vienatvės baimės, iš baimės prarasti, o ne iš noro duoti, tuo pat metu išsaugant ir savo, ir to žmogaus vientisumą.

Meilė – tai veikla, aktyvumas. Jeigu myliu – aš nuolat aktyviai domiuosi savo mylimu žmogumi, pažįstu save ir jį.