Apie pavasarinę alergiją

Jei pavasaris šiltas, medžiai pradeda žydėti net keliomis savaitėmis anksčiau ir pradeda alerginių ligų sezoną. Sergančiųjų sezoninėmis alerginėmis ligomis savijautą dar labiau pablogina sausas, saulėtas ir vėjuotas pavasaris.

Iš pradžių ore pagausėja alksnių žiedadulkių, vėliau ir beržų žiedadulkių. Beje, kai kurie alergologai beržus vadina pagrindiniais sergančiųjų sezoninėmis alerginėmis ligomis sukėlėjais. Vėliau atsiranda ir kiti alergenai: grūdinės kultūros, piktžolės ir nuolat ore būnančios pelėsinių grybelių sporos.

Pasak Pasaulinės Sveikatos Organizacijas duomenų, kas trečias mūsų planetos gyventojas kenčia nuo alerginio rinito, o kas dešimtas - serga bronchine astma. Alergines reakcijas dažniausiai sukelia augalų žiedadulkės. Blogiausia yra tai, kad sezoninė alergija gali pradėti kamuoti įvairaus amžiaus žmones. Pavyzdžiui, žmogus iki 40-ties metų gali nesiskųsti sezonine alergija, o vėliau pradėti netikėtai skųstis nemaloniais sezoninės alergijos simptomais.

Pastaruoju metu užsikimšusia nosimi, ašarojančiomis akimis, gausiais odos išbėrimais ir pasunkėjusiu kvėpavimu pradėjo skųstis vyresni nei 35-erių metų amžiaus žmonės.

Sezoninės alergijos ir pavasarinių peršalimo ligų skirtumai

Kaip atskirti sezoninę alergiją nuo pavasarinių peršalimo ligų? Jei „peršalimu“ kasmet susergate vienu ir tuo pačiu metu (pavyzdžiui, nosis varva balandžio mėnesio pabaigoje - gegužės pradžioje), tai tikriausiai sergate sezonine alergine liga - polinoze (šienlige). Tie, kas žino, kad tuo metu, kai žydi augalai, pablogėja jų savijauta, niekada nesakys, jog jie serga peršalimo ligomis, nes žino, kad jų savijautą pablogino sezoninė alergija. Šie žmonės jau ryte prabunda patinusiomis, paraudusiomis ir gausiai ašarojančiomis akimis ir niežinčiais akių vokais. Jiems pasireiškia ne vien tik kosulys ar čiaudulys, kaip, pavyzdžiui, sergantiems peršalimo ligomis. Be to, atsiranda ir papildomi simptomai: dusulys bei kosulys.

• Susirgus sezoniniu rinitu ir konjunktyvitu, skirtingai nuo peršalimo ligų, nepakyla aukšta kūno temperatūra ir nejuntami intoksikacijos požymiai - (kaulų laužymas, raumenų, sąnarių ir galvos skausmai). Tokie patys simptomai kamuoja kelias dienas, o susirgus įprastinėmis peršalimo ligomis - tai pablogėja, tai pagerėja. Išėjus į lauką, nusistovėjus sausiems ir saulėtiems orams, sezoninės alergijos simptomai dar labiau paūmėja.

• Jei manote, kad susirgote alerginiu rinitu ar konjunktyvitu pradėkite gydytis gana paprastai: perplaukite akis, nosį, plaukite dažniau veidą, namie persirenkite, gatvėje nešiokite akinius ir net apsauginę kaukę, vartokite alergines reakcijas malšinančių vaistų. Be abejo, naudinga kreiptis į specialistus, kurie turėtų paskirti tinkamą gydymą.

• Gydytojai perspėja, jei žmogui staiga augalų žydėjimo metu prasideda alerginis rinitas ar konjunktyvitas, tai pastebimai padidėja pavojus susirgti sezonine bronchine astma. Dažniausiai pirmaisiais ligos metais sezonine bronchine astma persergama gana lengvai, tačiau vėliau gali pasunkėti, todėl gydytojai pataria gydyti net ir palyginti lengvą sezoninės bronchinės astmos formą.

Kokiomis oro sąlygomis sergantiems alerginėmis ligomis geriau neiti į lauką?

► Jei šilta. 13-15°C šilumoje aktyviausiai žiedadulkes barsto žydintys medžiai, o 18-28°C šilumoje - piktžolės. Aukštesnėje nei 28°C šilumoje žiedadulkių augalai nebegali gaminti.

► Stiprus vėjas. Stiprus vėjas žiedadulkes nupučia nuo medžių ir perneša dideliu atstumu, todėl, jei Jūsų rajone medžiai dar nepradėjo žydėti, stiprus vėjas gali atpūsti žiedadulkes iš tolimesnių vietų.

► Sausas oras. Nusistovėjus sausiems orams, žiedadulkių koncentracija ore yra žymiai didesnė. Tačiau jei vasara sausa ir karšta, augalai gamina žymiai mažiau žiedadulkių.

► Jei saulėta. Kuo daugiau saulės šviesos, tuo aktyvesnė fotosintezė ir tuo daugiau augalai gamina žiedadulkių.

► Jei nėra lietaus ar lyja. Jei lyti pradėjo ryte ir lyja visą dieną, tai geriausias laikas alerginėmis ligomis sergantiems žmonėms. Tiesa, trumpalaikė liūtis dieną tik trumpam pagerina sergančiųjų alerginėmis ligomis savijautą.

► Rytinės valandos. Augalai daugiausiai žiedadulkių pagamina nuo 6 iki 11-12 valandos. Naktimis augalai žiedadulkių paskleidžia žymiai mažiau.

Kokie augalai alergines reakcija sukelia nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio

► Lazdynai. Žydintys lazdynai vidutines alergijas sukelia nuo gegužės pradžios iki birželio vidurio.

► Beržai. Žydintys beržai alergines reakcijas sukelia gegužės mėnesį.

► Gluosniai. Žydintys gluosniai ypač stiprias alergines reakcijas sukelia nuo gegužės pradžios iki gegužės vidurio, o vidutines alergines reakcijas nuo gegužės vidurio iki rugpjūčio pabaigos.

► Ąžuolai. Žydintys ąžuolai stiprias alergijas sukelia nuo gegužės 7 iki 15 dienos, o vidutines - nuo gegužės 1 iki gegužės 7 dienos bei nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio.

► Guobos. Žydinčios guobos vidutines alergijas sukelia nuo gegužės pradžios iki gegužės vidurio.

► Uosiai. Žydintys uosiai stiprias alergines reakcijas sukelia nuo gegužės pradžios iki gegužės trečiojo dešimtadienio pradžios, o vidutines - nuo trečiojo gegužės dešimtadienio pradžios iki pirmojo birželio dešimtadienio pabaigos.

► Klevai. Žydintys klevai stiprias alergines reakcijas sukelia pirmąjį gegužės mėnesio dešimtadienį, o vidutines - likusią gegužę.

► Pušys. Žydinčios pušys stiprias alergines reakcijos sukelia nuo antrojo gegužės mėnesio dešimtadienio pradžios iki birželio pirmojo dešimtadienio pabaigos, vidutines reakcijas - gegužės pirmajame dešimtadienyje ir nuo birželio antrojo dešimtadienio pradžios iki rugpjūčio pradžios.

► Eglės. Žydinčios eglės stiprias alergines reakcijas sukelia antrajame gegužės dešimtadienyje ir gegužės pirmajame dešimtadienyje bei nuo trečiojo gegužės mėnesio dešimtadienio pradžios iki birželio vidurio.

► Grūdiniai augalai. Žydintys grūdiniai augalai stipriausias alergines reakcijas sukelia nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pradžios, o vidutines - antroje gegužės mėnesio pusėje ir rugpjūčio mėnesį.

► Burnotiniai augalai. Burnotiniai augalai vidutines alergines reakcijas sukelia nuo birželio vidurio iki liepos vidurio, o stiprias - nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio.

► Pelynai. Žydintys pelynai stiprias alergines reakcijas sukelia nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio, o vidutines - nuo birželio vidurio iki liepos vidurio ir nuo antros rugpjūčio mėnesio pusės iki rugsėjo pabaigos.

► Plačialapiai gysločiai. žydintys plačialapiai gysločiai vidutines alergijas sukelia nuo birželio pradžios iki liepos vidurio ir nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio, o stiprias - nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio.

► Dilgėlės. Žydinčios dilgėlės alergijas sukelia nuo birželio pradžios iki liepos vidurio ir nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo pabaigos, o ypač stiprias - nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios.

► Rūgštynės. Žydinčios rūgštynės stiprias alergines reakcijas sukelia nuo birželio vidurio iki rugpjūčio vidurio, o vidutines - nuo birželio pradžios iki birželio vidurio ir nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pradžios.