Būdama nėščia sužinojau, kad vyras turi kitą

Šiuo metu labai išgyvenu. Gruodžio mėnesi, būdama 7 mėn. nėščia sužinojau, kad vyras turi kitą, jis pats aiškino, kad nežino kodėl taip elgiasi, daug kartų sakė, kad viską baigė, bet telefone vis rasdavau žinučių jai…

Sausio mėnesį išvyko į Norvegiją dirbti, ten ir gyveno ta mergina, ten buvo susitikę, ji pasiėmė jį iš oro uosto. Vasario mėnesį pagimdžiau, prieš gimdymą vyras prisipažino, kad gailisi visko, kas įvyko, kad svarbiausia jam yra tik šeima ir daugiau taip nenutiks, viskas dabar kaip ir gerai.

Tačiau aš nuolat prisimenu viską, graužiu save, dažnai likus viena verkiu. Susikūriau kitą paskyrą internete, kad galėčiau stebėti jos nuotraukas, ten pamačiau, kad ji nešioja mano vyro grandinėlę. Pasirodo, tuo metu, kai buvo susitikę, jis jai ja padovanojo. Man tai visiškai sudraskė širdį.

Noriu atleisti vyrui, bet kaip susitvarkyti su savo mintimis? Kaip nustoti žiūrėt jos nuotraukas ir ją lyginti su savim?

Komentuoja psichologė Oksana Čekavičienė

Jūs vis dar išgyvenate dėl praeities įvykių. Tai, kas lyg turėjo sugyti, pasirodo nėra sugiję. Neišgyventi skauduliai, kartas nuo karto, primena jums apie save, sukeldami savigraužą, liūdesį ir kitus jausmus, privedančius iki širdies „draskymo“. Su vyru kalbėjotės apie jo dvigubą gyvenimą, girdėjote jo pripažinimą, kad jis gailisi ir tai, kad šeimą jam yra vertybė, pasižadėjo jums būti ištikimas.

Panašu, jog dviprasmiškos mintys apie jūsų tarpusavio su vyru gyvenimą jus visiškai išbalansavo: „Viskas dabar gerai, bet susikūriau paskyrą internete, kad galėčiau stebėti jos nuotraukas, ten pamačiau, kad ji nešioja mano vyro grandinėlę, jie buvo tuo metu susitikę ir man tai visiškai sudraskė širdį“.

Tai, kokių veiksmų jus imatės (susikūrėte paskyrą, sekate jo buvusios simpatijos nuotraukas, atkreipiate dėmesį į smulkias detales ir dar bandote save guosti, kad viskas gerai), rodo, kad jūs dar nepasitikite savo vyru. Jei siekiate susigrąžinti pasitikėjimą vyru ir atgauti dvasinę ramybę, vertėtų nustoti maitinti save neigiamoms mintimis ir emocijomis, slapta tyrinėjant tos moters nuotraukas, kurios jūsų vyro gyvenime jau nebėra. Ko ir kiek jai liko po nutrūkusių santykių ir panašūs dalykai – vargu ar čia įmanoma kažką pakeisti. O ir koks tikslas jus verčia taip elgtis?

Gyvenimas dinamiškas, problemos nesitęsia nuolat, kartais jos pasireiškia silpniau, kartais stipriau, o kartais jos su visam išnyksta. Tačiau jei laikomės savo praeities nelaimių ir randame būdu, kaip jas nuolat atgaivinti savo sąmonėje dabartyje, veikiausiai ir ateityje gyvenimas gali tapti nestabilus ir griūvantis.

Turite sau užduoti klausimą: „Ar aš laiminga su savo vyru?“ , „Kiek jaučiuosi šalia jo saugi ir rami?“, „Kokie ženklai, požymiai man leidžia suprasti, kad jis gyvena su šeima?“

Atsakydama į juos, galite save įsivertinti, prie kiekvieno klausimo 10 balų skalėje. 0 balų reikštų, kad esate visiškai nelaiminga/ nesaugi/ nerami, o 10 balų – labai laiminga/labai saugi/ labai rami.

Tai padės jums geriau suprasti save. Patiriamus nuogąstavimus ir jausmus galite aptarti ir su vyru, kaip tai darėte anksčiau. Prisiminkite, kas jums suteikė ryžto kalbėtis, apie judviejų santykių problemas?

Susilaukusi dažnesnės vyro paramos (žodžiai, veiksmai), galimai pradėsite juo labiau pasitikėti, o gal net įsimylėsite naujai.

Kitas būdas darbui su savimi. Užsiduokite klausimus: „Ką dariau anksčiau, kad su vyru santykiai buvo geri ir kaip tai man padėtų dabar?“. Pasisėmus stiprybės iš gražių santykio periodo, pagalvokite, kokį mažą žingsnį galite padaryti, kad jūsų tarpusavio ryšys atrodytų nors šiek tiek tvirtesnis, patikimesnis.

Linkiu orientuotis į sprendimų paieškas, dažniau pastebėti tam atliepiančias mintys ir po truputi judėti link gerus lūkesčius įkvepiančių perspektyvų.

Psichologė Oksana Čekavičienė

Šaltinis: psichika.eu