Mėnulyje siūlo pradėti Žemės gyvybės saugyklos statybas

Mokslininkų komanda iš Arizonos universiteto pateikė drąsų pasiūlymą gyvybės Žemėje išsaugojimui globalinės krizės atveju.

Jie pristato ko prireiktų, kad toli nuo pavojų, su kuriais susiduria mūsų planeta,  būtų sukurta ne tik žmonijos, bet ir gyvūnų bei augalų gyvybės saugykla.

Toks pasiūlymas gali skambėti, kaip ištrauktas iš mokslinės fantastikos istorijos, tačiau iš tiesų yra stulbinančiai realistiškas.

Savo idėją pristatę „IEEE Aerospace Conference“ aviacijos ir kosmoso konferencijoje, mokslininkai ją vertina kaip „šiuolaikinį pasaulinį draudimo polisą“ nuo nelaimių, kurios gali ištikti žemiškąją civilizaciją.

Taigi, „Mėnulio arkoje“ (angl. Lunar Ark) galėtų būti saugiai laikomi kriogeniškai užšaldyti 6,7 milijonų rūšių spermos, kiaušinių, sporų ir sėklų pavyzdžiai.

Mėnulis gali būti nevisai ideali vieta lengvo prieinamumo atžvilgiu, tačiau jis turi pranašumų mūsų planetą ištikusio „Pasaulinio teismo dienos“ scenarijaus atveju.

Konkrečiau, Mėnulio lavos vamzdžiai ir jo paviršiaus duobės galėtų būti ideali vieta kurti šiuolaikinę Nojaus arką, savo konceptu panašią į garsiąją Svalbardo sėklų saugyklą, tačiau ji būtų įrengta tokioje vietoje, kur jos nepasiektų klimato krizė.

Po Mėnulio paviršiumi yra šimtai lavos vamzdžių. Dėl virš jų esančių uolienų, vamzdžiai yra apsaugoti nuo radiacijos ir mikrometeoritų, o po žeme vyraujanti ypač žema temperatūra, būtų naudinga pavyzdžių saugojimui, kaip ir Arktiniame Svalbarde, Norvegijos salyne, įrengtoje sėklų saugykloje ir „Arktiniame pasaulio archyve“.

Tokios infrastruktūros aprūpinimas energija taip pat atitinka dabartines galimybes. Numatant 30 procentų efektyvumą, „Mėnulio arkos“ elektros energijos užtikrinimui pakaktų 191 kvadratinio metro saulės kolektorių. Kliūtimi būtų statybos ir pristatymo misija, tačiau ir ji tikrai nėra už galimybių ribų.

Profesorius Jaken Thanga, pristatęs šį konceptą, aiškino, kad remiantis skaičiavimais, infrastruktūra rūšių pavyzdžiais būtų užpildyti per maždaug 250 skrydžių.

Palyginimui, Tarptautinės kosminės stoties (kuri, savaime suprantama, taip pat yra gerokai arčiau) statybai prireikė 40 skrydžių.

„Tai nėra beprotiškai didelė misija,“ – sakė Thanga. „Mes dėl to šiek tiek nustebome“.

Yra ir kitų kliūčių, kurias reikia įveikti ir kurių dalies sprendimai yra tikrai fantastiški. Šaltis ir vakuumui artimos sąlygos Mėnulio lavos vamzdžiuose daugybe skirtingų būdų galėtų paveikti metalus, panaudotus šiame įrenginyje. Jie gali užšalti, užstrigti ar net susivirtinti tarpusavyje šalčiu. Tačiau tam komanda pasiūlė kūrybišką sprendimą: superlaidininkų pasitelkimą.

Superlaidininkai demonstruoja išskirtines savybes, pavyzdžiui, leidžia tekėti elektrai be jokio pasipriešinimo. Dėka fenomeno, žinomo kaip kvantinė levitacija, jie gali sulaikyti daiktus vietoje.

Iš Žemės atkeliavę pavyzdžiai galėtų būti priversti levituoti vietoje virš superlaidininkų bėgių, o robotai judėtų aplink ir juos tikrintų pasinaudodami kitais bėgiais.

Nors šis ambicingas projektas galbūt ir nėra pasiruošęs būti šgyvendintas dabar pat, tačiau komanda pasiūlė būdus besirengiant tirti Mėnulio lavos vamzdžius, dėka šoliuojančių ir skraidančių robotų, pavadintų „SphereX“. Šie lavos vamzdžiai gali ne tik priglausti Žemės rūšių pavyzdžius, bet ir gali būti ideali vieta nuolatiniam žmonių buvimui Mėnulyje.

„Kas mane stulbina tokiuose projektuose, tai kad jie priverčia mane jaustis lyg mes artėtume link tapimo kosmoso civilizacija ir link artimos ateities, kurioje žmonija turės bazes Mėnulyje ir Marse,“ – sakė Álvaro Díaz-Flores Caminero, Arizonos universiteto doktorantūros studentas, vadovaujantis projekto terminei analizei. „Tarpdisciplininiai projektai yra sudėtingi dėl savo kompleksiškumo, tačiau, manau, kad tas pats kompleksiškumas ir paverčia juos nuostabiais“.

Gismeteo.lt