Tą akimirką, kai tikrai žinote, kad santykiai baigėsi

Štai ir viskas. Jūs nebeturite nė gramo psichinės energijos šilumai, pykčiui, kaltei, užuojautai, gėdai ar baimei dėl ateities...

Tiksliai žinote, kad santykiai baigėsi (su asmeniu, sistema), kai baigiasi psichinė energija juose būti: išklausyti, spręsti, išgyventi, stengtis suprasti ir net galia atsiskirti.

Štai ir viskas. Jūs nebeturite nė gramo psichinės energijos šilumai, pykčiui, kaltei, empatijai, gėdai ar ateities baimei. "Nesvarbu, kas bus toliau - dabar aš negaliu".

Štai ir viskas. Jūsų, stovinčio šalia ir išgyvenančio santykius, nebėra. Tu-tikintis-viltis-kovojantis-kovojantis pasiduoda kartu su visais savo lūkesčiais, ambicijomis, apgailestavimais, tikėjimu, kad kažkas pasikeis arba kad kažkaip galėsite prisitaikyti.

Štai ir viskas. Dabar esi toje vidinėje distancijoje, kai tau nerūpi. Vidinėje tyloje ramiai pakuojate lagaminą, rašote pareiškimus, nagrinėjate išvykimo galimybes. Visas emocinis sielvartas ištirpo ramiame, bet nepermaldaujamame pakavime. Praeitis baigėsi, o naujasis net nežino, ko taip ilgai laikėsi įsikibęs senasis. Tik laiko klausimas, kada viskas baigsis.

Tačiau ta pati psichinė energija gali neišsilaikyti metų ar dešimtmečių. Jei kažkuri - dažniausiai nesąmoninga - dalis nėra pasirengusi pasiduoti, pralaimėti, pripažinti ir išgyventi tai, kas jai sunku pakelti.

Tada periodiškai atrodo, kad viskas supakuota, bet lagaminas vėl ir vėl lieka be rankenos, ir viskas tyliai grįžta į įprastas vėžes.

Galbūt taip ir buvo skirta žmogui, daug metų besisukančiam žinomu keliu, kad nepastebėta jo paties dalis, trūkstama lagamino rankena išeitų, anksčiau ar vėliau vis tiek randama.